captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip iš Krymo padarys pavyzdį visai Rusijai

Rusijai nusprendus aneksuoti nuo Ukrainos atplėštą Krymo pusiasalį Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius prognozuoja, jog Krymas taps naujuoju Sočiu, į kurį pagal Vladimiro Putino nurodymą plauks Rusijos valstybės ir oligarchų pinigai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijai nusprendus aneksuoti nuo Ukrainos atplėštą Krymo pusiasalį Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius prognozuoja, jog Krymas taps naujuoju Sočiu, į kurį pagal Vladimiro Putino nurodymą plauks Rusijos valstybės ir oligarchų pinigai.

„Pats realiausias scenarijus, kad iš Krymo Rusija darys antrą Sočį. Tai reiškia, kad visiems oligarchams įsakymo tvarka bus nurodoma investuoti į Krymą. Dar gal nukreips valstybines investicijas. Visai nenustebčiau, jei į Krymą jie investuotų panašią sumą kaip į Sočį“, – teigia M. Laurinavičius.

Tiesa, jo prognozėmis, Krymas Rusijai kainuos pakankamai daug pastangų, nes elektros, vandens, gamtinių dujų ir komunikacijų linijos eina iš žemyninės Ukrainos dalies, todėl norint garantuoti pusiasalio nepriklausomumą nuo Ukrainos teks pasistengti.

Krymas skaičiais

Rytų Europos studijų centro analitikas M. Laurinavičius teigia, kad Ukraina sukūrusi nepriklausomą valstybę iš tiesų niekad normaliai į Krymą neinvestavo, todėl pusiasalis visus dvidešimt ir daugiau metų buvo „pakabintas“ tarp dangaus ir žemės.

Pašnekovas pabrėžia, kad Krymas yra dotacinis regionas, todėl Ukraina kas metus skirdavo jam dotacijas.

Remiantis 2013 m. biudžetu, Krymo autonominės respublikos išlaidos siekė 5,58 mlrd. grivinų arba 14,18 mlrd. litų. Ukraina Krymui praėjusiais metais skyrė 2,7 mlrd. grivinų arba 6,9 mlrd. litų subsidiją. Nepaisant dotacijų, Krymo biudžeto deficitas siekė 373 mln. grivinų arba 949 mln litų.

Tačiau M. Laurinavičius sako, kad Krymo finansinės padėties vertinimas yra gana sudėtingas, mat kai kurie Kryme surenkami mokesčiai keliaudavo į Ukrainos biudžetą, kurie vėliau būdavo perskirstomi.

„Nesakau, kad Krymas gali pats išsilaikyti, jeigu Rusija nepadėtų, bet skaičiai galėtų būti ir kitokie“, – sakė M. Laurinavičius.

Kaip skelbia „Reuters“, „Standart&Poor” analitikas Karenas Vartapetovas skaičiavo, jog Rusijai išlaikyti Krymą reikės mažiausiai 1 mlrd. dolerių arba 2,48 mlrd. litų per metus, jeigu Krymas būtų lyginamas su tokiais vargingais regionais kaip Pietų Osetija ar Kabardos–Balkarijos respublika.

Tai apima ir pensijų pakėlimą nuo maždaug 150 dolerių (372 litų) iki 180 dolerių (446 litų) bei vidutinio atlyginimo paauginimą. Vidutinis atlyginimas Kryme iki šiol siekė apie 270 dolerių (669 litų), tuo tarpu šalia esančiame Rusijos Krasnodaro regione – 660 dolerių (1636 litų).

 Trys tikslai: papirkti, pademonstruoti, izoliuoti

M. Laurinavičius teigia, kad aneksavus Krymą veikiausiai bus stengiamasi pusiasalį paversti antru Sočiu bent trumpuoju laikotarpiu.

„Tuo jie siektų kelių tikslų. Pirma, laimėti visišką vietos gyventojų palankumą, įskaitant totorius. Ekonominis faktorius yra svarbus, nepaisant, kad totoriai yra prieš aneksiją ir už likimą Ukrainos sudėtyje. Totoriai tikrai nepamiršo visų deportacijų ir ilgai nepamirš. Bet nepaisant to ekonominis faktorius svarbus ir tokiu būdu tai užkirstų kelią aktyviam jų pasipriešinimui”, – teigė analitikas, nors neatmetė galimybės, kad pusiasalyje gali kilti susidūrimų tarp rusų ir totorių.

Pinigų srautu į Krymą, pasak M. Laurinavičiaus, Rusija gali siekti palenkti į savo pusę ir pusiasalyje gyvenančius ukrainiečius.

Kryme iš viso gyvena apie 2,024 mln. gyventojų, iš kurių 58,3 proc. yra rusai, 24,3 proc. ukrainiečiai ir apie 12 proc. totoriai.

„Antras labai svarbus tikslas – jie tikrai taikosi toliau, ne tik į Krymą. Tai būtų parodymas kitiems regionams, ypač esantiems šalia (pavyzdžiui, Odesos sričiai, Nikolajevui, Chersonui): va, žiūrėkite, kai tik pas rusus atėjo, kaip gerai gyvena. Rusų strategijose tie dalykai yra labai labai svarbūs“, – svarstė Rytų Europos studijų centro analitikas.

Trečias tikslas, anot M. Laurinavičiaus, padaryti kurortą patiems rusams, kad jie galėtų atostogauti savo šalyje. Pašnekovo teigimu, tai svarbu atsižvelgus į bendrą izoliacionistinę Rusijos strategiją, pagal kurią Vakarai yra blogis: su Vakarais reikia kovoti, o ne remti jų ekonomikos plėtrą.

„Kada V. Putinas uždraudė turėti bet kokias sąskaitas valdininkams Vakaruose? Tai buvo gerokai prieš krizę. Rusijos valdininkams yra įstatymu uždrausta turėti kokias nors sąskaitas užsienyje. Tia yra tos pačios koncepcijos dalis: kad Vakarai yra blogis ir su jais reikia kovoti, o ne atostogauti ir panašiai. Taigi Kryme jie sukurtų pavyzdinį kurortą Rusijoje“, – sakė M. Laurinavičius.

Krymo problemos: vanduo, elektra

Tačiau M. Laurinavičius pažymi, kad Krymas yra absoliučiai priklausomas nuo Ukrainos elektros ir geriamo vandens tiekimo. Ukraina Šiaurės Krymo kanalu tiekia apie 80–90 proc. Kryme sunaudojamo gėlo vandens: tai apima ne tik buitines reikmes, bet ir žemės ūkį.

Ukraina taip pat tiekia apie 80 proc. Krymui reikiamos elektros energijos iš Zaporožės ir Kachovkos elektrinių. Saulės ir vėjo energija patenkina tik apie penktadalį pusiasalio poreikių.

„Jeigu Ukraina ir Krymas pereina prie komercinių santykių, tai per metus komercinėmis kainomis tai kainuotų mažų mažiausiai kelis milijardus dolerių. Teoriškai Ukraina galėtų kad ir rytoj paimti ir atkirsti gėlo vandens tiekimą ir Krymas per tris dienas būtų nugalėtas, bet tai, aišku, nerealu, nes niekas sveikai mąstantis negalėtų pasmerkti Kryme gyvenančių žmonių. Tačiau jei kalbama apie kainą, tai čia šneka yra kita“, – sakė M. Laurinavičius.

Pasak analitiko, vandens ir elektros kainos yra naujos potencialios konflikto ašys tarp Ukrainos ir Rusijos kontroliuojamo Krymo.

Iš Ukrainos žemyninės dalies į Krymą eina telekomunikacijų linijos: šviesolaidinio interneto bei telefono.

Tiesa, M. Laurinavičius sutinka, kad Ukraina yra pati priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, todėl jos derybinės pozicijos yra pažeidžiamos. Tačiau, jo teigimu, Rusijos „Gazprom“ taip pat nenori prarasti rinkų, tad kol nėra pastatytas Ukrainą apeinantis „Pietų srauto“ dujotakis, tol Ukraina yra žaidėjas ir gali kelti Krymui vandens bei elektros kainą.

Gamtinių dujų tiekimo prasme Krymas nėra tiek stipriai pažeidžiamas, nes iki šiol 65 proc. pusiasaliui reikiamų gamtinių dujų tiekdavo kompanija „Černomorneftegaz“, kuri Juodojoje jūroje išgauna dujas ir naftą. Šią įmonę Krymo parlamentas nacionalizavo, ja susidomėjo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“. Krymas nacionalizavo ir dujų tiekimo įmonę „Ukrtransgaz“.

Žiemą ir rudenį vartotojai dujomis aprūpinami tiesiogiai, tačiau pavasarį ir vasarą dujos tiekiamos į saugyklas žemyninėje Ukrainos dalyje.

Klausiamas, kaip rusai gali bandyti sumažinti Krymo priklausomybę nuo Ukrainos elektros ir vandens tiekimo srityse, M. Laurinavičius minėjo, jog pastačius elektrinę pačiame Kryme elektros tiekimo problema išsispręstų.

„Bet kokiu atveju pasistatyti elektrinę galima, bet su vandeniu nėra jokio kito kelio, yra vienintelis kanalas ir viskas“, – sakė analitikas.

Krymą sujungti su žemynine Rusijos dalimi rusai bandys ir tiltu per Kerčę, kurio ilgis turėtų siekti apie 4,5 kilometrų. Skelbiama šio projekto vertė apie 3 mlrd. dolerių arba 7,5 mlrd. litų.

Politinė Krymo ateitis: valdžios vertikalė su banditu priešakyje

Rytų Europos studijų centro analitikas teigia, kad politiniu aspektu Krymas gali tapti panašus į Čėčėniją su Ramzanu Kadyrovu priešakyje: pusiasalyje gali būti įtvirtinta nusikalstamo lyderio vadovaujama valdžios vertikalė, kurią užtikrina vietinio vaduko „armija“.

„Mano galva, Krymas gali būti vystomas pagal išbandytą čėčėnišką scenarijų. Aišku, reikia turėti mintyse kultūrinius, religinius skirtumus. Tačiau jeigu pažiūrėtume, ką turime Čėčėnijoje, tai užtenka pasižiūrėti, kaip atrodė Groznas tada, kai baigėsi karo veiksmai, ir dabar. Aš pats nebuvau, bet daug kas sako ir nuotraukos patvirtina, kad Groznas atrodo vos ne geriau nei Maskva“, – teigia M. Laurinavičius.

Pasak pašnekovo, paprastai rusai daro taip: investuoja pinigus ir visą valdžią atiduoda vietiniam banditui, kuris laiko užgrobęs valdžią.

„Tai banditą mes jau Kryme turime, kuriam atiduota valdžia ir kuris kontroliuoja viską“, – sakė M. Laurinavičius, kalbėdamas apie Krymo premjerą Sergejų Aksionovą.

Jo teigimu, S. Aksionovas Kryme turi tarsi savo asmeninę mažą „armiją“ bei yra išplėtęs savo įtaką. Tokia pat padėtis, anot jo, yra ir Čėčėnijoje, kur R. Kadyrovas savo įtaką išplėtė irgi remdamasis sava „armija“.

Teigiama, kad 1990–aisiais S. Aksionovas buvo įsitraukęs į organizuotą nusikalstamą veiką ir buvo vadinamas Goblinu. S. Aksionovas galėjo priklausyti organizacijai „Salem“, kuri dėl įtakos kovojo su konkurente, pavadinimu „Bašmaki“. Manoma, kad S. Aksionovas yra susijęs su užsakytais nužudymais 1994–1996 m. 1996 m. sausį jis buvo pašautas važiuojantis mašina.

Rusijai didelio vargo nesudarys

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto dėstytojas Romualdas Kacevičius taip pat sutinka, kad rusai į Krymą veikiausiai investuos didelius pinigus, mat laikosi požiūrio, jog Krymas yra pirmasis rusų tautos vienijimo etapas, todėl turi būti pavyzdinis.

„Jie tai suvokia kaip didelį ir teisingą projektą, kuris labai reikalingas ir kuris sukurs naują Rusiją bei atstatys teisingumą. Todėl, manau, kad lėšų Krymui jie tikrai nepagailės. Krymas gyventojų skaičiumi nėra didelis, ten bus bandoma nukreipti turistus iš Rusijos, o ne į Lietuvą, kuri pateikiama kaip priešų valstybė. Rusijai didelio vargo tai nesudarys“, – svarstė R. Kacevičius.

Pagrindinis vargas Rusijai aneksuoti iki galo Krymą, pasak pašnekovo, yra užblokuotos Ukrainos pajėgos Kryme.

„Manau, kad pradžioje jie bandys daryti blokadą, atjungiant elektrą, vandenį. O paskui galimas ir karinis puolimas. Bet tai kol kas didžiausia rusų problema Kryme“, – sakė R. Kacevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...