captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dekonstruojant V. Putino kalbą: kas slypi tarp eilučių

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį skėlė audringą kalbą, kuri galutinai įtvirtino Vakarų smerkiamo Krymo „referendumo“ pripažinimą bei regiono aneksiją. Toks buvo griausmingos kalbos faktas. O kas slypi tarp eilučių?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį skėlė audringą kalbą, kuri galutinai įtvirtino Vakarų smerkiamo Krymo „referendumo“ pripažinimą bei regiono aneksiją. Toks buvo griausmingos kalbos faktas. O kas slypi tarp eilučių?

V. Putino kreipimasis truko apie 45 minutes. Rusijos lyderio kalboje tilpo viskas – nuo nuolatinių aliuzijų į neva atkuriamą teisingumą iki nacionalistinių lozungų bei audringų ovacijų, kurių pavydėtų ir pati Ala Pugačiova. DELFI kalbinti viešųjų ryšių specialistai V. Putino kalboje įžvelgia aiškią doktriną bei imperialistinių ambicijų žadinimą.

Ryšių su visuomene agentūros „Nova Media“ vadovas Arijus Katauskas pabrėžia, kad Rusijos visuomenei V. Putinas save parodo kaip tvirtą, jokių Vakarų reakcijų nebijantį lyderį, vadovaujantį ne mažiau tvirtai ir jokių problemų nepatiriančiai šaliai. Ir kas dar svarbiau – kaip lyderį, kuris „ką sako, tą ir daro“.

O viešųjų ryšių ekspertas, kompanijos „VRP/Hill + Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus pastebi, kad V. Putino kalba yra dalis dėsningai veikiančio viešųjų ryšių aparato, kurio tikslas – sukelti Rusijoje nacionalistines bei imperialistines ambicijas. Ar bent jau įtvirtinti jausmą, kad šalis turi „imperatorių“.

Ką reikia – tą nutyli, ką reikia – tą pabrėžia

A. Katausko teigimu, pirmiausiai V. Putino kalba turėjo pažadinti didybės jausmą eilinių Rusijos gyventojų galvose. Jausmą, kuriam jie jau seniai yra ruošiami.

„Žiūrint paprasto žmogaus akimis, tai yra stiprios valstybės svarbi akimirka. Šventinė akimirka“, – DELFI teigė „Nova Media“ vadovas, pridurdamas, jog V. Putino kalboje greičiausiai sąmoningai nutylėta labai daug – kad ir masiniai protestai prieš V. Putino politiką.

Dar vienas V. Putino kalbos aspektas – siekis sudaryti įspūdį, kad Rusija veikia it tobulas mechanizmas, be mažiausių sutrikimų.

„Rusijoje tos pačios problemos (kaip Ukrainoje – DELFI) yra, tačiau jis jas visiškai ignoruoja. Rusija neturi problemų. Po šitos kalbos aš suprantu, kad paprastas žmogus galėjo pagalvoti: „Rusija neturi problemų“. Jinai stiprėja, jinai prisijungia Krymą. Netgi ne prisijungia – patys Krymo žmonės galų gale nusprendė, ir nusprendė „į vienus vartus“.

Žvelgiant paprasto žmogaus akimis: Rusija ne silpna, Rusija stipri, vadovas labai stiprus, atitaisomos klaidos, nėra jokios priešpriešos su NATO ar Vakarais“, – primindamas V. Putino žodžius, kad NATO jūreiviai yra „geri vaikinai“, apibendrino A. Katauskas.

V. Putinas – ką sako, tą padaro

„Nova Media“ vadovo teigimu, kalba tik dar labiau įtvirtina V. Putino įvaizdį – jis eiliniam Rusijos gyventojui rodomas kaip politikas, tesintis bene visus pažadus.

„Tai yra faktiškai įgyvendinta tai, ką V. Putinas daug laiko sako. „Ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim“. Štai – jis padarė tai, ką sakė. V. Putinas tuo ir skiriasi nuo visų lyderių, ypatingai nuo opozicijos. Jis pasako ir padaro. Ar tai būtų sudegęs namas Maskvos apskrityje, ar tai būtų Krymas – paprašė, reikėjo ir prijungė. Jis yra tas, kuris pasako ir padaro“, – tęsė A. Katauskas.

Dešimtukas už režisūrą

Vertindamas V. Putino kalbą, A. Katauskas pastebėjo, kad viskas – ne tik kalba, bet ir visa ceremonija – įvyko tarsi iš natų.

„Kalba tikrai padaryta puikiai. Surežisuota puikiai. Akcentai sudėlioti puikiai. Visa tai, ką visą laiką V. Putino propaganda kalbėjo, gražiai, koncentruotai sudėta į vieną vietą. Ir įdėta papildoma pompastika, plojimai – turbūt nesu matęs ir pramoginės laidos, kurioje tiek daug plotų“, – teigė „Nova Media“ vadovas.

Plojimų gausa, anot jo, V. Putino kalbai prilygo nebent Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centrinio Komiteto suvažiavimai.

Bando izoliuoti Kijevo valdžią nuo ukrainiečių

A. Katauskas pastebi, kad atskira dalis V. Putino programoje teko Ukrainai. Žinoma, daugybė ukrainiečių stebėjo Rusijos lyderio kreipimąsi, o jame, pašnekovo nuomone, šiems žmonėms buvo stengiamasi sukelti antipatijas naujajai Kijevo valdžiai.

„Tai buvo labai aiškus izoliavimas dabartinės Kijevo valdžios ir jos supriešinimas su „broliška tauta“ – ukrainiečiais“, – sakė A. Katauskas.

Savo kalboje V. Putinas teigė palaikantis Maidano žmones, kurie „sukilo prieš korupciją“, bet sykiu smerkė Kijevo valdžią, neva kontroliuojamą nacionalistų, fašistų, antisemitų ir „banderovcų“.

„Jie buvo atskirti kaip tie, kurie griauna tautą, griauna didžiąją Rusiją ir t.t. (…) Jis supranta (Maidaną – DELFI), jis palaiko. Ir todėl, kad jis palaiko, jis ir ėmėsi šitų žingsnių. Dabartinę Ukrainos valdžią kalboje bandoma atskirti ne tai kad nuo Rusijos. Atskirti nuo ukrainiečių tautos. O Rusija ir V. Putinas visą laiką buvo netgi ir su tais žmonėmis, kurie stovėjo Maidane“, – sakė A. Katauskas.

Kuria didžios tautos doktriną

Anot M. Katkaus, antradienio kalboje V. Putinas ir toliau judėjo ta pačia linija, savo pasisakymu pirmiausiai apeliuodamas į teisingumą, tautos vienybę, rusų tautos didybę. Šią liniją V. Putinas esą formuoja kone visą savo valdymo laikotarpį.

„Yra tam tikras naratyvas, kurio pagrindas – kad Rusija yra ypatinga, didelė ir svarbi šalis. Ir tas naratyvas buvo visiškai nelogiškas ir išskydęs po 1991 m., Boriso Jelcino laikais. Paskui jis buvo skystas, neaiškus ir kylantis V. Putino ankstyvaisiais valdymo laikais. Dabar jis yra išbaigtas. Ir į tą naratyvą buvo įdėtas Krymo klausimas“, – DELFI teigė M. Katkus.

Pasak jo, kalboje atsispindėjo aiški doktrina bei siekis auditorijai sukelti labai stiprias emocijas. Auditorija Rusijos žmonėmis neapsiriboja.

„Tikslas yra kelti, atgaivinti įvairiais emocijas, o ne perteikti politinę žinią. Tiek emocijas, esančias Rusijoje, tiek emocijas, esančias Vakaruose“, – svarstė M. Katkus.

Tikslas – duoti pergalės skonį

Vertindamas V. Putino kalbą, M. Katkus pirmiausiai pabrėžė ja kuriamą pergalės atmosferą. Esą Rusijos visuomenei siunčiama žinia, kad Rusija laimėjo – ir nesvarbu, kas bus toliau, tarkim, sumanius paleisti karius už Krymo ribų, gilyn į Ukrainą.

„Jiems vis tiek reikia pasirodyti, kad jie jau nugalėjo. Iškilmingas ir greitas Krymo inkorporavimas rodo, kad jiems vidaus rinkoje jokiais būdais negalima pasirodyti pralaimėjusiais. Kaip rašė kai kurie Rusijos analitikai, karo džinas išleistas iš butelio – jeigu nebus akivaizdaus laimėjimo, tai gali stabdyti bet kokios savarankiškos politikos vykdymą Rusijoje.

Jiems svarbu užfiksuoti tą situaciją, Krymo inkorporaciją. Tam tikslui, kad galėtų paskui savo vidaus pusėje sakyti „mes jau nugalėjome“. Netgi jeigu intervencija į Donecką nepavyktų, būtų galima sakyti „mums jau pavyko daug ką nuveikti“, – tęsė „VRP/Hill + Knowlton“ vadovas.

„Reikia kraujo ir pergalių“

M. Katkaus teigimu, V. Putinas savo kaboje aiškiai skleidžia „nacionalizmo, imperializmo ir panslavizmo“ idėjas. Paprastai tariant, pro auksu tviskančius vartus įžengiantis ir triumfatorišką kalbą skeliantis lyderis tampa vis panašesnis į imperatorių.

„Šaliai dabar reikia kraujo ir pergalių. Reikia laurų, reikia triumfatoriaus. Čia nuo Romos laikų žinomas dalykas. Visi stoja, ploja. Imperatorius ateina ir praneša, kad prijungė naują kraštą prie imperijos. Ir ypatingai – tokį kraštą, kurį imperija buvo praradusi. Čia yra žanro klasika“, – ironizavo M. Katkus.

Paklaustas, ar V. Putino leksika primena kalbas, kurias minioms vokiečių rėždavo Adolfas Hitleris, viešųjų ryšių specialistas konstatavo, kad panašumai neabejotini.

„Visos nacionalistinės kalbos yra panašios“, – sakė M. Katkus, pažymėdamas, kad aliuzijų su A. Hitleriu pernelyg nereikia sureikšminti.

Anot M. Katkaus, Rusija yra autoritarinė, bet ne totalitarinė valstybė – bent jau kol kas. „Bet žaidimas su nacionalizmo demonu yra panašus visur“, – konstatavo pašnekovas.

Rusiją valdo propagandos aparatas

Propaganda Rusijoje tapo kasdienybe. Šio reiškinio ištakos – dar ankstyvaisiais V. Putino valdymo metais uždaryti privatūs naujienų kanalai bei didžiulio valstybės kontroliuojamo žiniasklaidos aparato sukūrimas. Anot M. Katkaus, dabar susidaro įspūdis, kad šis aparatas iš esmės valdo Rusiją, o V. Putino kalbų kūrėjai – šio aparato dalis.

„Patiriu keistą jausmą. Kai matau tai, kas vyksta Rusijoje, visa tai yra suprantama ir paaiškinama iš viešųjų ryšių pusės. Toks jausmas, tarsi tą šalį valdytų ciniška, nuožmi ir nuosekli ryšių su visuomene agentūra. Toks jausmas, kad ne politikai rašo kalbas arba ne specialistai, bet tai yra nuosekliai dirbantis viešųjų ryšių aparatas, kuris kuria tą sistemą, naratyvą, nuolatos tikrina jį, kad jis būtų teisingas, logiškas. Selektyviai pasirenka, ką atsiminti, ko neatsiminti. Ką minėti, ko neminėti“, – aiškino pašnekovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...