captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žmogus, kuriantis chaosą V. Putino užsakymu

Kremlius turi pilkąjį kardinolą, kuris padeda prezidentui Vladimirui Putinui į vieną kamuolį suvynioti nesuderinamas filosofines idėjas ir pagrįsti tarptautinei bendruomenei nesuvokiamus Rusijos veiksmus. Šis pilkasis kardinolas yra Vladislavas Surkovas, vadinamas chaoso meistru, dinamiškiausiu ir kūrybingiausiu žmogumi Kremliuje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kremlius turi pilkąjį kardinolą, kuris padeda prezidentui Vladimirui Putinui į vieną kamuolį suvynioti nesuderinamas filosofines idėjas ir pagrįsti tarptautinei bendruomenei nesuvokiamus Rusijos veiksmus. Šis pilkasis kardinolas yra Vladislavas Surkovas, vadinamas chaoso meistru, dinamiškiausiu ir kūrybingiausiu žmogumi Kremliuje.

Naujasis socialinis konservatizmas – yra naujausias V. Surkovo kūrinys, pakeitęs suverenios demokratijos ar valdomos demokratijos konceptus. Tai idėjų sistema, kuria V. Putinas argumentuoja savo priešiškumą Vakarams ir prisistato kovotoju už tradicines vertybes.

Taip V. Putino režimo ideologiją apibūdina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dalyvavęs seminare „Informacinio saugumo spragos ir grėsmės Lietuvoje“.

Naujoji ideologija: kokia ji?

G. Mažeikio pasakojimu, naujasis socialinis konservatizmas oficialiąja Rusijos režimo ideologija tapo 2013 m. vasario mėnesį, kai V. Putinas apie tai užsiminė savo pranešime Federaliniame susirinkime. Iki tol oficialia valstybės ideologija buvo vadinamoji suvereni demokratija, kilusi iš valdomos demokratijos termino. Dar anksčiau, anot G. Mažeikio, Rusijoje konkuravo kelios idėjų sistemos, tačiau nė viena jų nebuvo vyraujanti.

Naujojo socialinio konservatizmo kūrėju G. Mažeikis vadina V. Surkovą, kurį rusų geopolitikas Aleksandras Duginas kartais pašiepiančiai vadina twisteriu, Merkurijaus kilmės žmogumi, dviveidžiu ar nuolat atsisukusiu į dvi puses. Pasak G. Mažeikio, jis dar vadinamas ir chaoso kūrėju.

„Jis turi tokį stilių – jungti priešingus ir neįmanomus dalykus tam, kad ideologija būtų neapibrėžta ir niekas iki galo nesuprastų, kas tai yra“, – teigė G. Mažeikis.

Pasak profesoriaus, taip elgiamasi dėl to, kad režimo lyderis galėtų pasiremti tokia aiškiai neapibrėžta ideologija ir formuoti savo poziciją įvairiausiais klausimais. Panašiai buvo sukonstruotas ir suverenios demokratijos konceptas.

„Suvereni demokratija reiškė tai, kad, viena vertus, yra demokratija, kita vertus, žodis „suverenus“ jo leksikoje reiškė, jog demokratija paklūsta valstybinei vertikalei. Tai reiškia, kad valdžios vertikalė yra svarbesnis dalykas nei demokratija“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

Tačiau „suverenios demokratijos“ idėjų sistema, pasak G. Mažeikio, po Rusijos–Gruzijos karo nebeatitiko poreikių, tad V. Surkovui teko pasukti galvą iš naujo.

„Skirtingai nei Dmitrijus Medvedevas, V. Putinas pats yra linkęs dalyvauti kuriant istoriją ir filosofiją. Įdomu, kad D. Medvedevo tekstuose ar pasisakymuose beveik niekada nerasime istorinių ekskursų ar filosofinių bei kvazifilosofinių pamąstymų. Tuo tarpu V. Putinas nuolat sau leidžia tuos dalykus ir mėgsta demonstruoti savo diletantišką istorijos viziją“, – teigė profesorius.

Taigi V. Surkovas, pasak G. Mažeikio, sukonstravo naujojo socialinio konservatizmo ideologiją, kurios turinį sudaro chaotiškas vertybių rinkinys iš visų įmanomų laikotarpių: truputis iš Ivano Rūsčiojo laikų, šiek tiek iš Jekaterinos II valdymo periodo, dar truputis iš Romanovų laikotarpio, gabalėlis Petro I idėjų, dalis sovietinių minčių iš Josifo Stalino ar Leonido Brėžnevo laikų.

„Viskas sudedama ir pasakoma: tai neprieštarauja. Pagal V. Surkovo viziją, niekas niekam neprieštarauja, kadangi viską galima sudėti kartu, jeigu valdžios vertikalei tai tinka“, – teigia G. Mažeikis.

Kaip V. Putinas tapo konservatyvių vertybių gynėju

Profesoriaus teigimu, Rusijoje įdomu tai, kad tik atsiradus naujai ideologijai iškart suformuojami centrai bei institutai, kurie tokias idėjas įgyvendina. Jie kuria, pavyzdžiui, neletalinės karo su broliška tauta technologijas.

„Turėkite omenyje, taip įvardijama Ukraina. Neletalinės technologijos reiškia, kad nežudysime“, – sakė G. Mažeikis.

Profesorius taip pat aiškina, kodėl naujoji ideologija vadinama būtent naujuoju socialiniu konservatizmu.

„Tai reiškia, anot V. Surkovo, kad mes ne tarnaujame istorijai, o atsižvelgiame į nūdienos realijas, pragmatiką ir rekomenduojame Europai būti realistais, vykdyti pragmatinę politiką“, – paaiškino mokslininkas ir savo teiginį iliustravo V. Putino citata.

Vladimiras Putinas:

„Šiandien daugelyje pasaulio šalių moralinės ir dorovės normos yra peržiūrimos, nyksta nacionalinės tradicijos, kultūrų ir tautų skirtumai. Dabar iš visuomenės reikalaujama ne tik pripažinti kiekvieno teisę į sąžinės laisvę, politinius požiūrius ir privatų gyvenimą, bet ir būtinai, kaip tai bebūtų keista, pripažinti gėrio ir blogio, tai yra priešingų pagal prasmę sąvokų, lygiavertiškumą.

Toks tradicinių vertybių griovimas iš viršaus ne tik sukuria negatyvias pasekmes visuomenėms, bet ir iš esmės yra antidemokratiškas, kadangi yra įgyvendinamas remiantis abstrakčiomis, atitrūkusiomis idėjomis prieš liaudies daugumos valią, kuria nepripažįsta vykstančių reformų ir vykdomos revizijos. Ir mes žinome, kad pasaulyje vis daugiau žmonių, kurie palaiko mūsų nuostatą ginti tas tradicines vertybes, kurios tūkstantmečius buvo dvasinis, moralinis civilizacijos, kiekvienos tautos pagrindas.

Tradicinės šeimos vertybių, tikrojo žmogiško gyvenimo, taip pat ir religinio gyvenimo, ne tik materialaus bet ir dvasinio gyvenimo, humanizmo vertybių ir pasaulio įvairovės. Žinoma, tai yra konservatyvi nuostata, tačiau kalbant Nikolajaus Berdiajevo žodžiais, konservatizmo esmė yra ne tai, kad ji trukdo judėti į priekį ir aukštyn, o tai, kad ji trukdo judėti atgal ir į apačią, į chaotišką tamsą, į grįžimą į pirmykštę būseną“.

„Jeigu pažiūrėsite, kaip, pavyzdžiui, V. Putinas, Dmitrijus Kiseliovas ar Pavlas Danilovas komentuoja įvykius Ukrainoje, tai jie taip ir sako: tai grįžimas į chaotišką tamsą arba grįžimas į barbarybę, pirmykštę būseną. Kaip matote, tai toks mąstymo principas, kai tik didžiausiam vadui leidžiama suformuluoti pagrindines ideologijos užduotis ir tada įvairūs centrai nuosekliai naudojasi tam tikromis frazėmis“, – komentavo G. Mažeikis.

Profesorius sako, kad rusiškoji tradicija dar išsiskiria tuo, kad veikiama atsižvelgiant ne į precedentus, bet į įdirbį (narabotki – rus. k.). Tai reiškia, kad centruose ar institutuose sukuriami modeliai, pavyzdžiui, kaip turi būti traktuojama Lietuva. Sukūrus tokį modelį atskiras mokslininkas ar asmuo negali pasiūlyti kokių nors didelių naujovių, jis turi naudotis esama schema, nes ji yra suderinta su valdžios hierarchais ir deklaruojama ideologija.

„Konservatyvi ideologija apie mus ir sako, kad mes esame nesavarankiški, nepajėgūs sukurti savo valstybės, kad mūsų mąstymas okupuotas Vakarų kraštų“, – pasakojo G. Mažeikis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close