Pasaulyje

2014.03.09 12:52

V. Janukovyčiaus saugumo tarnybos vadas: prezidentas buvo virtęs caru, kurio visi paniškai bijojo

15min.lt2014.03.09 12:52

Rusijos pilietis, vėliau gavęs ir Ukrainos pilietybę, Večeslavas Zenevskis ilgą laiką buvo vadinamas įtakingiausiu Ukrainos teisėsaugos pareigūnu. Jo skambutis galėjo priimti arba iš jos atleisti aukštus pareigūnus. Jo vadovaujama Prezidento saugumo tarnyba disponavo neribotu biudžetu. Per V. Zanevskį buvo derinami susitikimai su Ukrainos vadovu. Jis buvo asmeninis Viktoro Janukovyčiaus sargybinis, kuriuo buvęs prezidentas besąlygiškai pasitikėjo.

Rusijos pilietis, vėliau gavęs ir Ukrainos pilietybę, Večeslavas Zenevskis ilgą laiką buvo vadinamas įtakingiausiu Ukrainos teisėsaugos pareigūnu. Jo skambutis galėjo priimti arba iš jos atleisti aukštus pareigūnus. Jo vadovaujama Prezidento saugumo tarnyba disponavo neribotu biudžetu. Per V. Zanevskį buvo derinami susitikimai su Ukrainos vadovu. Jis buvo asmeninis Viktoro Janukovyčiaus sargybinis, kuriuo buvęs prezidentas besąlygiškai pasitikėjo.

V. Zanevskis V. Janukovičių saugojo dar prieš šiam tampant prezidentu. 2012 m. pabaigoje V. Zanevskis turėjo pasitraukti iš užimamų pareigų. Teigiama, jog V. Janukovyčius išsigando dėl Rusijos įtakos jo saugumo tarnybos vadovui.

Po kruvinųjų Maidano įvykių V. Zanevskis buvo kaltinamas organizavęs snaiperių veiklą, tai pat buvo viešai diskutuojama, kiek jis prisidėjo prie V. Janukovyčiaus pabėgimo į Rusiją organizavimo. Buvęs saugumo tarnybos vadovas papasakojo, koks žmogus buvo V. Janukovyčius, ką jis veikė Maidane ir kaip vertina Rusijos vykdomą Ukrainos okupaciją.

                                                                                                                                                    V. Zenevskis

– Jūs viešai buvote įvardijamas kaip žmogus, tiesiogiai prisidėjęs prie įvykių Kijevo centre ir Maidane, kurių metu žuvo žmonės. Ar tai tiesa?

– Ne. Būtų kvaila teisintis dėl dalykų, su kuriais aš nesusijęs. Nuo 2012 mtų gruodžio nesu susijęs su Ukrainos valdžia. Man teko būti Maidane ir bendrauti su abiem šalimis. Vieni mano draugai, kurie buvo su antpečiais, stovėjo vienoje pusėje, kiti draugai, dirbantys versle, stovėjo kitoje pusėje.

– Ką jūs žinote apie snaiperius?

– Žinau tik tiek, kad snaiperius siuntė visos valdžis struktūros, turinčios karių. Taip pat ir Ukrainos saugumo tarnybos grupė „Alfa“. Jų išsidėstymo schemos šiuo metu nėra paslaptis.

Snaiperių užduotis buvo identifikuoti ginkluotus asmenis. Tai pat ir kitas snaiperių grupes, nes tuo metu jau buvo gauta informacija, kad šaudo. Teisėsaugos institucijos manė, kad tai Maidano snaiperiai. Tuo pat metu Maidane visi galvojo, kad šaudo pareigūnai.

Man poromis dirbę snaiperiai sakė, kad nešaudė, tačiau tai turi patvirtinti tyrimas. Žinau, kad galiu būti iškviestas duoti parodymų tiek dėl mano rusiškos praeities, tiek dėl buvusių pareigų ir esu pasiruošęs tai padaryti.

– Jūs vadovavote Prezidento saugumo tarnybai. Taip pat daug kalbėta apie didžiulę jūsų įtaką tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek saugumui, tiek armijai. Ar ši informacija teisinga?

– Turbūt reiktų klausti, kam ta įtaka buvo naudojama. Visi mano ryšiai, į darbą priimti žmonės, darytos reformos buvo skirtos institucijoms stiprinti. Šiuo metu situacija pasaulyje primena antikos laikus – kas stipresnis, to ir tiesa. Mes siekėme sukurti stiprios Ukrainos įvaizdį. Dariau tai prezidento vardu, nors jis man niekada to neliepė daryti.

Sutinku, kad mano įtaka buvo didelė ir jaučiau, kad 2012 m. ji kai kuriuos ėmė gąsdinti. Didžiausią nerimą jautė V. Janukovyčiaus aplinkos žmonės. Jie sugebėjo prezidentui įteigti, kad aš esu Rusijos šnipas.

– Kas jus pašalino iš pareigų?

– Mačiau, kad Ukrainoje korupcijos mastai itin dideli ir savo veiksmais daug kam trukdžiau. Mačiau, kad šalies galingiesiems yra neįprasta grąžinti pasiskolintų pinigų. Man tai kėlė nuostabą. Kai V. Janukovyčius man pasiūlė vadovauti saugumo tarnybai, atsakiau, kad ateis laikas, kai jam reikės rinktis arba mane, arba žmones, kurie nenori manęs matyti šiose pareigose. Tas laikas atėjo.

– Visi pastebėjo V. Janukovyčiaus perdėtą susirūpinimą savo saugumu. Didelė apsauga, griežti apribojimai viešų renginių metu. Ko tuos penkerius metus, kuriuos jį saugojote, taip bijojo V. Janukovyčius?

– Pasakysiu atvirai, didelių jo baimių nemačiau, nors į jį buvo kėsintasi ne vieną kartą. Jis man tai ramiai pasakojo. Į jį šaudė, jį bandė nunuodyti. Aš tik ėmiausi kurti tokias saugumo priemones, kurios yra visame pasaulyje. Mes niekur nepersistengėme. Suprantu, ką žmonės galvoja, kai uždaromos gatvės, bet reikalavome, kad keliai būtų uždaromi likus 10 minučių iki kortežo, o po 3 minučių eismas turėjo būti atnaujintas.

– Tačiau ukrainiečiai šias saugumo priemones siejo su V. Janukovyčiaus fobijomis?

– Tai, kas buvo spaudoje, tikrai atspindėjo daugelio ukrainiečių neigiamą nuomonę apie prezidentą. Jei prezidentu būtų pasitikėjusi didžioji dalis žmonių, nei jo apsaugos, nei kitų dalykų niekas taip nesureikšmintų. Tai atrodytų kaip natūralūs dalykai.