Lietuvoje kuris laikas gyvenanti ukrainietė Julia Gordičuk 15min.lt pasakojo, kad Kryme ir kitose Ukrainos dalyse rusakalbiai niekuomet nebuvo skriaudžiami. Apie įvykius Kryme iš ten gyvenančių draugų sužinanti jauna moteris teigia, kad Ukrainoje žmonės nusiminę ir prislėgti – jie negali nekalbėti apie karą, nors ir nenori apie jį kalbėti.

Ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Krymą okupavę Rusijos kariai sustiprino Ukrainos karinių dalinių blokadą Kryme. Siekdama užblokuoti Ukrainos laivyną okupacinė Rusijos kariuomenė nuskandino du savo laivus. Vėliau pranešta, kad JAV įveda sankcijas Rusijai, o JAV eskadrinis minininkas plaukia į Juodąją jūrą.

– Ką jums pasakoja draugai iš Krymo?

– Būtina paminėti, kad apie pusė gyventojų ten – rusai, gyvenantys Kryme nuo senų laikų. Nuomonės Kryme išsiskiria, yra žmonių, kurie palaiko V.Putiną kaip politiką, bet jie tikrai nenori karo. Kitiems V.Putinas visai ne prie širdies.

Mano draugai iš Krymo pasakoja, kad absoliučiai niekas Kryme nenori, kad ten būtų Rusijos kariuomenė, niekas nenori, kad jiems meluotų per žiniasklaidą. Niekas ten nenori kardinalių pokyčių.

Iš draugų pasakojimų žinau, kad visada ukrainiečiai, totoriai ir kiti Kryme su rusais sugyveno puikiai. Iš to, ką man pasakoja, akivaizdu, kad niekas nenori, jog Krymas taptų Rusijos dalimi.  Jeigu žmonės nori gyventi Rusijoje, niekas netrukdo jiems išvykti.

– Tuo metu V. Putinas aiškina, kad jis neva bando apsaugoti rusakalbius gyventojus.

– Mano tėvas ukrainietis, mama – rusė, todėl namuose kalbėdavome rusiškai, tačiau moku ir ukrainiečių kalbą. Niekas į mane gyvenime nėra žiūrėjęs kreivai, jei kalbėjau rusiškai.

Ukrainoje nė karto neteko matyti, kad būtų skriaudžiami rusai. Esu iš Odesos, ten visi persimaišę – rusai, ukrainiečiai, turkai. Nė karto nemačiau, kad rusai būtų įžeidinėjami, kad vyktų kokie nors konfliktai. Ir kituose Ukrainos miestuose neteko matyti tokių dalykų.

Todėl netikiu Rusijos žiniasklaida, kuri rodo žmones, kalbančius su aiškiu rusišku akcentu, o mes jį labai greitai išgirstame, kad jie gyvena Ukrainoje ir yra čia skriaudžiami. Taip gyvenome nuo 1991 metų, niekas nieko neįžeidinėjo.

– Galbūt jūsų draugai pasakojo, kaip Kryme elgiasi Rusijos kareiviai?

– Iš gaunamų nuotraukų, net jeigu jos padarytos telefonu, akivaizdu, kad visų žmonių nervai yra įtempti tiek, kad bet kada gali progti. Greičiausiai kareiviams duotas įsakymas kol kas nešaudyti, tačiau matau jų akyse, kad jie nervinasi ir išgyvena. Tai yra aštri situacija, ukrainiečiai taip pat gyvena didelėje įtampoje.

Odesoje gyvenantys tėvai man pasakoja, kad labai jaučiasi, jog žmonės nusiminę ir prislėgti. Apie karą jie negali nekalbėti, nors ir nenori apie jį kalbėti. Žmonėms yra labai sunku, tiek ukrainiečiams, tiek rusams.

Rusija turi kažkokį planą, arba jie nori pasiimti Krymą arba ne tik jį, kartu ir rytines Ukrainos dalis. Greičiausiai kol kas ji tik nori pasižiūrėti, kaip į tai reaguos JAV ir Europos Sąjunga.

Akivaizdu, kad Rusija vykdo informacinį karą, jie aiškina, kad Ukrainoje visus žudo, ukrainiečiai yra baisūs žmonės, todėl rusai visus gelbėja. Nors Kryme liudininkai mato žmones, kurie dėvi uniformą ir turi rusiškus pasus. Jeigu V.Putinas neigia, kad jis siuntė karius, po to turėtų sekti kažkoks niekšiškas žingsnis.