captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krymo parlamentas nubalsavo už regiono prisijungimą prie Rusijos

Ukrainos autonominio Krymo regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl tolesnio regiono statuso bus surengtas kovo 16 dieną, naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė ketvirtadienį.
Belbeko kaime (Krymas) kunigas meldžiasi už Ukrainos karių ramybę, Reuters/Scanpix nuotr.
Belbeko kaime (Krymas) kunigas meldžiasi už Ukrainos karių ramybę, Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida.

Vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas pareiškė, Krymo parlamento sprendimas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo Rusijos Federacijos galioja nuo jo priėmimo momento, o planuojamas referendumas reikalingas tik jo patvirtinimui.

„Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, – jis sakė per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje.

R. Temirgalijevas pabrėžė, kad anksčiau ketvirtadienį vietos parlamento priimtas nutarimas taip pat reiškia, jog visos Rusijos ginkluotosios pajėgos, esančios Krymo pusiasalyje, yra teisėtos, o bet kokių trečiųjų šalių, įskaitant Ukrainos, pajėgos yra „okupacinės“.

Pasak jo, Kryme esantiems Ukrainos kariškiams bus suteikta galimybė prisiekti ištikimybę vietos valdžiai arba saugiai palikti Krymo pusiasalį. R. Temirgalijevas taip pat prognozavo, kad Rusija veikiausiai sutiks, kad Krymas taptų jos dalimi.

„Esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija priims Krymo pasiūlymą, ir Krymas taps Rusijos Federacijos nariu“, – sakė jis. Pareigūnas pridūrė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos, vietos vyriausybė bendradarbiaus su Ukraina regionų lygiu.

20.40 val. Krymo referendumas pažeistų tarptautinę teisę, pareiškė Obama

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį perspėjo, kad referendumas dėl Krymo jungimosi prie Rusijos pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę.

Prezidentas kalbėjo praėjus kelioms valandoms nuo JAV sprendimo taikyti sankcijas, draudžiančias išduoti vizas kai kuriems Rusijos pareigūnams.

„Pasiūlytas referendumas dėl Krymo ateities pažeistų Ukrainos konstituciją, pažeistų ir tarptautinę teisę“, – sakė B. Obama žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

„Bet kurioje diskusijoje apie Ukrainos ateitį privalo dalyvauti teisėta Ukrainos vyriausybė“, – pabrėžė jis.

20.30 val. Krymo Aukščiausioji Taryba liaudies valia priėmė sprendimą jungtis prie Rusijos, pareiškė Aksionovas

„Mūsų deputatai pakluso rinkėjų valiai. Deputatai bendravo su jais ir savo sprendimais išreiškė jų valią“, – sakė Krymo Ministrų Tarybos pirmininkas Sergejus Aksionovas žurnalistams ketvirtadienį vakare.

Pasak S. Aksionovo, Krymo autonomija tęsią valdžios struktūros formavimą, pavyzdžiui, jau priimtas sprendimas sukurti Krymo gynybos ministeriją.

Apie Užsienio reikalų ministeriją jis ketino pranešti vėliau – pasitaręs su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu Rusijoje.

S. Aksionovo nuomone, sprendimas Krymui jungtis prie Rusijos nesukels neramumų tarp pusiasalio gyventojų. „Nemanau, kad bus neramumų, nes atliekame atitinkamą darbą šia kryptimi“, – pažymėjo jis.

„Esu įsitikinęs, kad mes susitarsime su Krymo totoriais. Tarp jų – daugybė protingų žmonių“. Kompromisas būtinai bus rastas, įsitikinęs S. Aksionovas.

Krymo premjeras sakė esąs nustebęs dėl JAV ir ES planuojamų sankcijų Krymo ir Rusijos pareigūnams dėl padėties Ukrainoje ir Kryme.. „Aš nesuprantu, už ką (būtina skelbti sankcijas). Nuo kada kažkas taikys sankcijas žmonėms kurie renkasi savo ateitį?“ – pažymėjo S. Aksionovas.

19.55 val. Ukrainoje pradėta Krymo parlamento paleidimo procedūra

Ukrainos parlamentas pradėjo procedūrą dėl Krymo regiono asamblėjos paleidimo, kai Krymas pasiprašė Rusijos priimti į Rusijos Federaciją, pranešė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.

„Aukščiausioji Rada pradės procedūrą dėl paleidimo, – pasakė O. Turčynovas ketvirtadienį vakare, praėjus kelioms valandoms nuo Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimo siekti Rusijos Federacijos pavaldumo. – Mes apginsime Ukrainos teritorijos neliečiamybę“.

Jis taip pat pareiškė sustabdęs Kryno parlamento sprendimą dėl referendumo, kuriuo siekiama prijungti Krymą prie Rusijos.

„Krymo Aukščiausioji Taryba, kurią visiškai kontroliuoja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, priėmė neteisėtą sprendimą surengti referendumą su klausimu: „Ar esate jūs už Krymo stojimą į Rusijos Federaciją?“ Šis sprendimas yra nelegitimus ir niekinis. Sprendimas prieštarauja ukrainiečių valiai ir autonomijoje gyvenančių piliečių interesams“, – pabrėžė O. Turčynovas.

19.33 val. Dėl įvykių Ukrainoje Rusijai skelbiamos JAV sankcijos netaikomos Putinui

19.30 val. Rusija atsikirto JAV departamentui, pavadinusiam Putino komentarus apie Ukrainą melagingais

19.18 val. NATO ragina Rusiją patraukti savo karius iš Krymo ir žada ginti Ukrainą

NATO ketvirtadienį paragino Rusiją sugrąžinti savo kariuomenę į Ukrainos Krymo pusiasalyje esančias bazes ir pareiškė, kad ji palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą akistatoje su didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų.

„Ukraina yra patikima ir sena NATO partnerė. Šiuo sunkiu metu NATO palaiko Ukrainą, palaiko Ukrainos suverenumą, vientisumą ir pagrindinius tarptautinės teisės principus“, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. 

Ukrainos krizė paaštrėjo ketvirtadienį, kai Rusijos pajėgų kontroliuojamo Krymo parlamentas nusprendė jungtis prie Rusijos.

„Ši krizė liečia ne tik Ukrainą, ši krizė turi rimtą poveikį saugumui ir stabilumui visame euroatlantiniame regione. Mes akivaizdžiai susiduriame su didžiausia grėsme Europos saugumui po Šaltojo karo pabaigos“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas.

„Svarbiausia, mes raginame Rusiją prisiminti savo tarptautinius įsipareigojimus ir nutraukti karinę eskalaciją Kryme. Mes raginame Rusiją sugrąžinti savo pajėgas į bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kur nors kitur Ukrainoje“, – sakė jis.

19.10 val. Krymo parlamento sprendimas yra „neteisėtas“

 Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį „neteisėtu“ pavadino Krymo regiono parlamento priimtą prašymą prijungti jį prie Rusijos.

„Tai yra neteisėtas sprendimas“, – sakė A.Jaceniukas žurnalistams po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, surengusiais neeilinį susitikimą dėl krizės Ukrainoje.

„Mes raginame Rusijos vyriausybę nepalaikyti tų, kurie pasisako už separatizmą“, – pridūrė jis.

17.52 val. ESBO patvirtino, kad stebėtojai nebuvo įleisti į Krymą

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ketvirtadienį patvirtino, kad jos kariniams stebėtojams nebuvo leista patekti į Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Galime patvirtinti, kad kariniams tikrintojams/stebėtojams tikrai nebuvo leista patekti į Krymo teritoriją“, – pranešė ESBO atstovė Nataša Rajakovič.

„Jie grįžta (į Ukrainos pietinį Chersono miestą), kur surengs susitikimą ir priims sprendimą dėl kitų veiksmų“, – sakoma N.Rajakovič elektroniniame laiške.

Anksčiau vienas Vakarų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP pranešė, kad ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš ESBO ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją.

„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.

Pasak pranešimo, tai įvyko maždaug 11 val. Grinvičo laiku. Ginkluoti asmenys stebėtojams paaiškino, kad „jiems buvo liepta neįsileisti grupės, tačiau jie nežino, ar būtent šitos grupės“.

17.37 val. Jei Rusija veršis tolyn, Ukraina imsis ginkluotės

Ukrainos ginkluotosios pajėgos imsis veiksmų, jeigu Rusija plės savo intervenciją toliau į Ukrainos teritoriją, pareiškė A. Jaceniukas.

„Užsienio pajėgų karinės intervencijos tolesnio plitimo į Ukrainos teritoriją atveju Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos kariuomenė veiks pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė A. Jaceniukas Briuselyje.

„Esame pasirengę ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.

16.54 val. Ukraina pasirengusi kuo greičiau pasirašyti asociacijos sutartį

Tai patvirtino laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Ukrainos vyriausybė yra apsisprendusi pasirašyti (ES) asociacijos sutartį..., mes pasirengę (tai padaryti) kuo greičiau“, – pažymėjo jis po susitikimo su ES lyderiais skubiai sušauktame posėdyje Briuselyje.

16.22 val. Lenkijos premjeras ragina pasirašyti asociacijos sutartį

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas per „Twitter“ pranešė Europos lyderiams siūlantis sprendimą: skubiai pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina. „Šansų yra. Tačiau pasipriešinimas gali būti stiprus“, – teigia D. Tuskas.

16.18 val. Pasienyje sulaikyti provokatoriai

Traukinyje „Maskva – Kišiniovas“ pasieniečiai jėga sulaikė du rusus, kurie gali būti susiję su bandymais destabilizuoti padėtį Ukrainos teritorijoje.

Apie tai „Unian“ pranešė Sumų pasienio būrio spaudos tarnyba. Pas du vyrus buvo rasta kamufliažinė striukė, jie buvo kariškos išvaizdos. Vyrai taip pat negalėjo nurodyti apsilankymo Ukrainoje tikslo, todėl buvo paprašyti išlipti iš traukinio. Pasieniečiai turėjo imtis fizinių priemonių, nes, kaip vėliau paaiškėjo, du broliai elgėsi provokuojančiai.

Už nepaklusimą teisėtiems pasieniečių reikalavimams dviem asmenims sudaryti atitinkami procesiniai dokumentai ir uždrausta įvažiuoti į Ukrainos teritoriją.

16.13 val. Užgrobtas sraigtasparnis, gabenęs žurnalistus

Ginkluoti asmenys su uniformomis be skiriamųjų ženklų užgrobė sraigtasparnį, kuris atskraidino į Sevastopolį žurnalistus. Apie tai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Spaudos centro Kryme vadovas Vladislavas Selezniovas.

„Apie 11 val. sraigtasparnį, kuriuo į Sevastopolį, į aviagamyklos teritoriją įlankoje Kruglaja atgabeno žurnalistus, užgrobė ginkluoti asmenys su uniformomis be skiriamųjų ženklų, vos žurnalistai išėjo iš gamyklos. Turima informacija, ekipažas išvestas su sargyba. Šiuo metu Rusijos kareiviai demontuoja stebėjimo kameras visoje gamyklos teritorijoje, kur yra žurnalistai. Šiuo metu informacija tikslinama“, – parašė V. Selezniovas.

Vėliau jis pridūrė, kad Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos sraigtasparnis lieka blokadoje, o 13 Ukrainos didžiausių leidinių žurnalistų, kurie atskrido su sraigtasparniu į Sevastopolį, bando derėtis ir išlaisvinti sraigtasparnį.

16.11 val. Į Krymą atvyko Rusiją palaikantys serbai

Į Krymo autonominę respubliką atvyko nedidelė grupelė serbų aktyvistų, kurie pasirengę bet kokia kaina palaikyti Rusijos poziciją.

Tokią informaciją skelbia naujienų agentūra ITAR-TASS ir Serbijos žiniasklaida. Konkrečiai – leidinys „Pravda“. Kaip per spaudos konferenciją, surengtą atvykimo į Sevastopolį proga, sakė patys serbai, jų atvyko penki.

„Mes atstovaujame organizacijai „Partizanų judėjimas“ (Dviženija četnikov), ją galima sulyginti su Rusijos kazokais. Mūsų tikslas – visos serbų tautos vardu išreikšti paramą Rusijos liaudžiai“, – pareiškė atvykėlių lyderis Milutinas Mališičas.

„Šiuo metu pas jus situacija tokia pati, kokia buvo Serbijoje. Vakarai ir Europos Sąjunga duoda pinigų opozicijai ir pasakoja, kaip gera gyventi Europoje, nors tai melas“, – sako M. Mališičas.

15.34 val. JAV paskelbė apie sankcijas Rusijai

15.21 val. Rusija viliasi, kad ES neįšaldys derybų dėl bevizio režimo

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) ketinimai svarstyti galimybę įšaldyti derybas dėl bevizio režimo su Rusija yra „politizuoti, nekonstruktyvūs bei nepagrįsti“, ir išreiškė viltį, jog tai nenutiks.

„Mes toliau tikimės, kad mūsų partneriai visgi nežengs tokio žingsnio“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aleksandras Lukaševičius.

15.11 val. ES lyderiai vėl susirūpinę ir perspėja Maskvą apie sankcijas

Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.

„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, – sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.

Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D. Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo metu teigė, kad Rusija stengiasi perbraižyti Europos žemėlapį.

„Rusijos kariuomenės intervencija į suverenios Ukrainos teritoriją yra nepateisinama. Rusija elgiasi ne pagal tarptautines normas ir sutartis ir tampa grėsminga visai Europai. Turime ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti mūsų visų saugumą, ir neleisti, kad Europos žemėlapis būtų perbraižomas iš naujo, ko šiuo metu Rusija ir siekia“, – sakė prezidentė.

Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.

„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, – sakė A. Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.

„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. – Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.

Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V. Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.

Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.

15:09 Į Krymą neįleisti ESBO stebėtojai

Ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.

14.58 val. Rusija prijungimo klausimą svarstys tik po referendumo

Krymo prašymą leisti prisijungti prie Rusijos Federacijos parlamentas Maskvoje svarstys tik po tame Ukrainos autonominiame regione planuojamo surengti referendumo, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas.

Pasak Rusijos parlamento žemųjų rūmų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio, visos Valstybės Dūmos frakcijos pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau supranta Krymo žmonių teisę kelti bet kokius jiems aktualius klausimus.

14.56 val. Krymo valdžia žada valstybinių įmonių nacionalizaciją

Visos Ukrainos valstybinės įmonės, esančios Kryme, bus nacionalizuotos, ketvirtadienį pareiškė šio autonominio regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kai vietos parlamentas priėmė nutarimą, kad Krymas turi būti prijungtas prie Rusijos.

„Visos Ukrainos valstybinės įmonės bus nacionalizuotos ir taps Krymo autonomijos nuosavybe“, – sakė jis.

14.53 val. Krymo valdžia deklaruoja pasirengimą prisijungti prie rublio zonos

Krymas pasirengęs savo teritorijoje įvesti Rusijos rublį, pareiškė šios autonominės teritorijos premjero pirmasis pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas. Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Simferopolyje jis pažymėjo, kad jeigu Maskva sutiks su Krymo prijungimu prie Rusijos, tai Krymas „pasirengęs įvesti rublio zoną“.

R.Temirgalijevas pabrėžė, kad valdžia atlyginimus ir pensijas išmokėjo laiku.

14.23 val. Briuselyje prasidėjo susitikimas dėl Krymo

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį „Twitter“ paskelbė, kad Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas dėl situacijos Ukrainoje.

„Susitikimas prasidėjo. Mes norime padėti Ukrainos premjerui Arsenijui Jaceniukui, jo vyriausybei ir bendrai Ukrainai susidoroti su rimtais iššūkiais, kurie jų laukia ateityje“, – parašė J. M. Barroso.

14.19 val. Krymo valdžia teigia, kad regionas yra atviras ESBO stebėtojams

Krymo valdžia neprieštarauja, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai prižiūrėtų šiame autonominiame Ukrainos regione planuojamą surengti referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos, pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

„Esame atviri ir sveikiname visų tarptautinių stebėtojų dalyvavimą – su sąlyga, kad jie turės atitinkamą mandatą“, – jis sakė regiono sostinėje Simferopolyje vykusioje spaudos konferencijoje. Kaip pranešama, 40 neginkluotų ESBO karinių stebėtojų grupė vyksta iš Odesos į Krymą.

13.50 val. V. Putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį

Vladimiras Putinas per neplanuotą šalies Saugumo tarybos posėdį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos Federacijos.

13.38 val. L. Linkevičius smerkia mėginimą prisijungti prie Rusijos

Ministras L. Linkevičius smerkia Krymo autonomijos žaibišką žygį prisijungimo prie Rusijos link. „Manau, kad pirmiausiai tai pažeidžia tarptautinę teisę ir pačios Ukrainos konstituciją. Nes regioninės struktūros neturi tokių įgaliojimų. Ir apskritai – situacija vedama į dar didesnę netvarką ir sumaištį“, – DELFI teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pasak jo, Krymo Rados žingsniai „tikrai neprives prie konstruktyvaus dialogo“. Paklaustas, ar po tokio Krymo politikų žingsnio Rusija gali savaip interpretuoti žaidimo taisykles ir siųsti karius į Krymą, kaip į Rusijos Federacijos, o ne kitos valstybės teritoriją, ministras teigė nenorintis spėlioti.

13.36 val. P. Vaitiekūnas: situacija labai keičiasi

„Viskas atrodo labai blogai. (…) Tai labai situaciją keičiantis veiksmas. Dar labiau įtempiantis situaciją ir radikaliai ją pakeičiantis“, – komentuodamas Krymo parlamento sprendimą portalui DELFI.lt sakė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Nuo griežtesnių pareiškimų ambasadorius kol kas susilaiko. „Manau, kad bus vieninga Europos Sąjungos pozicija“, – sakė jis.

Diplomato teigimu, didesnio sujudimo Kryme po Rados sprendimo kol kas nematyti.

13.35 val. Ukrainos ministras: referendumas – neteisėtas

Ukrainos ekonomikos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl Krymo statuso, kurį planuoja surengti to autonominio regiono naujieji prorusiški lyderiai, būtų neteisėtas.

„Mano pozicija – jog tas referendumas prieštarauja konstitucijai“, – ministras Pavlo Šeremeta sakė žurnalistams sostinėje Kijeve, atkartodamas vyriausybės poziciją, kai Krymo parlamentas nubalsavo surengti referendumą po dviejų savaičių – kovo 16 dieną.

13.33 val. Ukrainos valdžia svarstytų didesnę Krymo autonomiją

Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą svarstyti klausimą dėl Krymo autonomijos išplėtimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisarė mažumų klausimais Astrid Thors.

„Mes bendravome su Ukrainos vyriausybės atstovais Kijeve, ir Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą išnagrinėti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos“, – sakė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

12:48 val. V. Putinas informuotas apie Krymo parlamento prašymą dėl prisijungimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie Krymo parlamento sprendimą kreiptis į jį su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos, pranešė Kremliaus atstovas. „Šios žinios (dėl prašymo) tik pasirodė. Prezidentas informuotas“, – naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, jog šiuo metu neturi ką daugiau pasakyti.

12:41 val. Krymo parlamentas nubalsavo už regiono prisijungimą prie Rusijos

„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.

Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „Prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“.

Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, taip pat buvo nutarta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.

„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“

Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.

Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.

Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.

Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.

12.19 val. Perimta Donecko srities administracijos kontrolė

Ukrainos milicija perėmė kontrolę rytinės Donecko srities administracijos pastate, kurį anksčiau buvo užėmę prorusiški aktyvistai, mėginę iškelti Rusijos vėliavą ant to pastato po mieste įvykusių susirėmimų.

Vienas vietos milicijos šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad per pastato šturmą buvo suimti 75 žmonės, tačiau paneigė pranešimus, jog vienas iš sulaikytųjų yra regiono „liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs Pavelas Gubariovas, kuris yra ieškomas dėl separatizmo.

12.00 val. Rusai nuskandino laivą ir taip užblokavo kelią Ukrainos kariams

 

 

Praėjusią naktį rusų kariai nugramzdino anksčiau nurašytą didelį laivą „Očakov“ (priklausantį Rusijai) prie Donuzlavo ežero ir užkirto kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų Pietinės karinės jūrų bazės laivams išplaukti į jūrą.

Apie nugramzdintą laivą pranešė newsru.ua, remdamasis „Unian“ šaltiniu Sevastopolyje. Šaltinio duomenimis, kovo 5 d. vakare po 23 val. garnizone „Donuzlav“ iš postų ėmė trauktis kariai be skiriamųjų ženklų.

Rusų kariai buksyrais atitempė į Donuzlavo ežerą laivą „Očakov“ ir pastatė taip, kaip jis blokuotų išplaukimą. Pririšę prie vienos iš anksčiau atitemptų statinių (plaukiojančių hidrotechninių įrenginių, prie kurių rišami laivai), su priešgaisriniu kateriu jie pradėjo leisti į laivą vandenį, kad šis nugrimztų. Šaltinio teigimu, toje vietoje, kur nugramzdintas laivas, gylis – 9 –11 metrų, viršutinė laivo dalis matosi.

Dabartinėmis aplinkybėmis neįmanoma išplaukti iš Donuzlavo ežero, o iškelti laivą reikės daug laiko ir lėšų.

11.59 val. Turkija leido JAV kariniam laivui kirsti Bosforo sąsiaurį

Ketvirtadienį naujienų agentūra UNIAN pranešė, jog JAV karinių jūrų pajėgų lėktuvnešis „USS George H.W. Bush“ Juodosios jūros akvatorijoje veiksmingai prisidės užtikrinant saugumą visame regione. Tokią mintį tiesioginiame „5-ojo kanalo“ eteryje išsakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus.

Tuo metu hurriyetdailynews.com skelbia, kad Turkijos pareigūnai davė leidimą JAV kariniam laivui per ateinančias dvi dienas kirsti Bosforo sąsiaurį ir tęsti kelionę į Juodąją jūrą. Sprendimas priimtas nesilpstant nuogąstavimams dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto dėl Krymo.

Turkijos šaltiniai kovo 5-ąją dieną „Hürriyet Daily News“ žurnalistams atsisakė suteikti daugiau informacijos ir JAV karinio laivo pavadinimo neatskleidė. Tie patys pareigūnai, nepanorę prisistatyti, pažymėjo, jog tai tikrai ne „USS George H.W. Bush“ branduolinis lėktuvnešis (kaip kad buvo skelbta net keliuose pranešimuose), nes jis neatitinka svorio standartų, nurodytų 1936 metų Montreux konvencijoje.

Bosforo sąsiaurį kirsiantis laivas, anot šaltinių, konvencijoje nurodytus reikalavimus atitinka. Remiantis Montreux konvencija, bendrasis karinių laivų svoris, kuriuos ne pakrantėse esančios šalys gali pasiųsti į Juodąją jūrą, neturi viršyti 45 tūkst. tonų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...