captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krymo okupacija gynybos eksperto akimis: tai kelia ir pasigėrėjimą, ir siaubą

„Man, kaip specialistui, tai kelia ir pasigėrėjimą, bet kartu ir siaubą“, – taip Rusijos įvykdytą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją įvertino Lietuvos gynybos ekspertas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Man, kaip specialistui, tai kelia ir pasigėrėjimą, bet kartu ir siaubą“, – taip Rusijos įvykdytą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją įvertino Lietuvos gynybos ekspertas.

Jo teigimu, Rusijos karinių pajėgų operacija Kryme buvo taip gerai suplanuota ir įgyvendinta, kad sunku rasti analogų šiuolaikinės karybos istorijoje.

Pasak pašnekovo, tai liudija, kad nuo 2008 m. Rusijos ir Gruzijos konflikto, kurio metu nuo Gruzijos buvo atplėšta Abchazija ir Pietų Osetija, Rusijos karinės pajėgos labai smarkiai patobulėjo, pagerėjo karių moralė ir apginklavimas.

„Jeigu lygintume pasirengimą Gruzijos–Rusijos karo metu, tai dabar situacija visiškai kita. Dabar jie gerai ginkluoti, moralė gera, operacijos įgyvendinimas puikus. Jei Gruzijoje rusai vadovavosi senu geležinio kumščio principu (tankai ir naikintuvai išspręs viską), tai šiuo atveju panaudota precizinė skalpelio metodika“, – sakė pašnekovas.

Kaip teigia gynybos ekspertas, Krymo operacija buvo atlikta be žmonių aukų, ypač greitai, pasitelkus informacinių operacijų priemones (propagandą, elektroninės kovos ir kitas priemones) bei užsitikrinus marionetinių politinių Krymo institucijų palaikymą.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad užleidus Krymą rusams Ukrainai atsikovoti pusiasalį būtų labai sunku, nes akivaizdu, jog ji puolamųjų operacijų neplanavo. Be to, Ukrainos gebėjimas vadovauti karinėms jungtinio pobūdžio operacijoms šiuo metu yra abejotinas.

Anot gynybos eksperto, Vakarams demonstruoti raumenis Juodojoje jūroje būtų sudėtinga, ypač jeigu siekiama išvengti tikro konflikto. Pavyzdžiui, jei Juodojoje jūroje iš tiesų pasirodytų kariniai JAV laivai iš Šeštosios flotilės, tuomet kiltų konvencinio konflikto pavojus, nors kaip politinio spaudimo priemonė tam tikrais atvejais tai gali būti naudinga.

Nepatvirtintais duomenimis Juodosios jūros link juda JAV lėktuvnešis. Jį ir kartu šalia lėktuvnešio judančią kovinę paramą (kitus kovinius laivus, povandeninius laivus, naikintuvus, sraigtasparnius, ISTAR platformas) galima grubiai prilyginti korpuso dydžio sausumos pajėgoms.

„Norint rimtai perimti Krymą reiktų panaudoti aviaciją ir blokuoti visą Rusijos laivyną. Įvedant laivyną pagąsdinimui, būtų didinama įtampa“, – sakė pašnekovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tik pradėjus Krymo operaciją pasauliui buvo išplatintos geros kokybės nuotraukos, kuriose kariai buvo be skiriamųjų ženklų ir su automatais be dėtuvių. Tai, anot jo, gali reikšti tik viena – buvo norėta Vakarams pademonstruoti, jog situacija nėra pavojinga. Neilgai trukus atsirado kariai su pilna kovine ginkluote, o operacija Kryme įsibėgėjo visu pajėgumu.

Neabejotina, kad operaciją įvykdė specialiosios pajėgos bei jas remiantys kariniai vienetai, vadovaujami naujai suformuotos ir pagal NATO modelį veikiančios Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės. Nepriekaištinga išvaizda ir nauja ginkluotė bei ekipuotė, nauja technika rodo tik viena – Vladimiras Putinas demonstruoja naują, tegu ir mažos kariuomenės dalies – specialiųjų pajėgų – veidą.

Kaip vyko operacija Kryme

Prielaidas Rusijai imtis veiksmų Kryme sudarė Sevastopolio bazėje veikiantis Juodosios jūros laivynas.

Kaip žinoma, Ukrainos ir Rusijos sutartis dėl Sevastopolio bazės galioja iki 2017 m., tačiau buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius 2010 m. balandžio 21 d. sutartimi sutiko, kad mainais į sumažintą gamtinių dujų kainą Ukraina leis Rusijai naudotis Sevastopolio karinio jūrų laivyno baze iki 2042 m. su galimybe pratęsti iki 2047 m.

Rusija turi karinę bazę ir Novorosijske, tačiau ji nėra tokia išvystyta kaip Sevastopolyje.

Vasario 27 dieną Rusija prie sienos su Ukraina pasiuntė patruliuoti naikintuvus ir paskelbė didelio masto pratybas, kurios dalyvavo apie 150 tūkst. karių – tai yra beveik visos vakarinėje šalies dalyje dislokuotos pajėgos.

Vasario 27 dieną ginkluoti asmenys, vilkintys uniformas be skiriamųjų ženklų, užėmė Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados ir Ministrų Tarybos pastatus. Apsupta Krymo Aukščiausioji Rada nusprendė pareikšti nepasitikėjimą Ministrų Taryba ir gegužės 25 dieną surengti referendumą dėl Krymo autonominės respublikos ateities.

Vasario 28 dieną Rusijos kariai okupavo du oro uostus – Tarptautinį Simferopolio oro uostą ir Belbeko oro uostą Sevastopolyje. Tą pačią dieną Rusijos karinis kateris užtvėrė įplaukimą į Balaklavos įlanką, užtverti sausumos keliai ties įvažiavimu į Krymą iš žemyninės Ukrainos netoli Džankojaus ir Armiansko.

Ginkluoti kariškiai blokavo Ukrainos valstybinės įmonės „Krymaeroruf“ darbą. Ši bendrovė užtikrina aviacinę navigaciją virš Krymo pusiasalio teritorijos.

Kryme buvo blokuojamas telefono ir interneto ryšys, Krymo sostinėje Simferopolyje pasirodė naujieji lengvai šarvuoti pėstininkų visureigiai GAZ 2975 dar vadinami „Tigr“ ir šarvuočiai, buvo fiksuojamas Rusijos karinių sraigtasparnių leidimasis, uždaryta Krymo oro erdvė.

Maskuojamomis uniformomis vilkintys žmonės įsitaisė ir prie valstybinės televizijos ir radijo bendrovės „Krym“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija perdavė Ukrainai notą dėl Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno karinės technikos perkėlimo į Krymą.

Kovo 2 dieną Rusijos kariai apsupo bazę Perevalnoje, kur įsikūrusi pakrantės apsauga. Joje įstrigo apie keli šimtai ukrainiečių pareigūnų, kurie nesitraukia iš savo pozicijų.

Tą pačią dieną Rusijos kariai Fedosijoje užblokavo 191–ojo mokomąjį Ukrainos karinio laivyno pajėgų dalinį. Jie siekė prieiti prie ginkluotės, tačiau buvo sustabdyti.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Denisas Berezovskis spaudos konferencijoje pareiškė prisiekiantis ištikimybę „Krymo tautai“. Jis taip pat bandė agituoti pasielgti ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabo Sevastopolyje karius, tačiau nesėkmingai.

Kovo 3 dieną Skaičiuojama, kad tos dienos duomenimis Kryme buvo dislokuota apie 15 tūkst. Rusijos Federacijos karių, apie 50 vienetų šarvuotos technikos, jūroje prieigas į uostus blokavo 10 Rusijos Federacijos laivų.

Ukrainos Kerčės pakrančių apsaugos būrys paliko Kerčę, tad ją okupavo Rusijos Federacijos pajėgos. Ties Kerče yra artimiausias kelias iki Rusijos teritorijos.

Kovo 4 diena pasirodė pranešimų, kad Rusija karinį kontingentą Kryme padidino iki 16 tūkst. karių. Tokie duomenys buvo skelbiami remiantis Ukrainos gynybos ministru Igoriu Teniuchu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė spaudos konferenciją, kurioje pabrėžė, kad kariuomenės įvedimui į Ukrainą būtinybės nėra, bet galimybės išlieka.

Socialiniuose tinkluose pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Rusijos pajėgos palieka Kerčę.

Kokios Ukrainos pajėgos buvo Kryme

Karinių jūrų pajėgų štabas Sevastopolyje;
Pakrančių apsaugos būrys Balaklavoje;
Jūrų pėstininkų būrys Feodosijoje;
Pakrančių pajėgos Perevalnoje;
Pakrančių apsaugos būrys Kerčėje (perdislokuotas);
Oro pajėgų mokymo brigada su štabu Belbeke;
Karinis vienetas Bakčiseraj, apie 30 km nuo Simferopolio.

Krymas laikomas nepaskandinamu Rusijos lėktuvnešiu

Mykolo Romerio universiteto lektorius Vadimas Volovojus teigia, kad iš Kryme atliktos Rusijos operacijos akivaizdu, jog rusai buvo pasiruošę pulti ir iš jūros, ir iš sausumos. Jis akcentavo, kad pastaruoju metu Rusija vykdė itin daug pratybų ir netikėtų kovinės parengties patikrinimų, kurių metų treniravosi permesti nemažą kiekį karinių pajėgų.

„Kaip tik prieš Krymo užėmimą vėl buvo paskelbtas toks netikėtas patikrinimas. Trumpai sakant, išvada ta, kad Rusija pasirengė pakankamai operatyviai prie Ukrainos sienos permesti didelį kiekį pajėgų“, – sakė V. Volovojus.

Pašnekovas primena, kad Kryme Rusija turėjo Sevastopolio bazę, todėl tai palengvino operacijos planavimą. Savo teritorijoje prie Juodosios jūros Rusija yra įkūrusi ir Novorosijsko bazę, todėl papildomas pajėgas turėjo galimybę permesti iš ten.

Tuo tarpu Ukrainos karinės pajėgos, anot V. Volovojaus, per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo nustekentos: trūko finansavimo, karinė technika nusidėvėjo, lakūnai neturėjo galimybių skraidyti reikiamą valandų kiekį. Jo teigimu, panaši situacija buvo Rusijoje kiek anksčiau, tačiau rusai pastaruoju metu itin daug investavo į techninį kariuomenės parengimą.

Kalbėdamas apie pilietinio pasipriešinimo galimybę V. Volovojus buvo skeptiškas, mat visuomenė Kryme ir Ukrainos rytinėje dalyje yra prorusiška. Jeigu konfliktas būtų pakrypęs Ukrainos okupacijos link, rimtą pilietinį pasipriešinimą, pasak politologo, Rusija sutiktų tik vakarinėje Ukrainos dalyje.

„Krymas yra vadinamas nepaskandinamu Rusijos lėktuvnešiu. Ten ryškios prorusiškos nuotaikos, todėl labai būtų sudėtinga atsikovoti jį“, – sakė politologas.

Klausiamas, kokios yra teorinės Vakarų šalių galimybės padėti Ukrainai atgauti Krymą, V. Volovojus buvo pesimistiškas.

„Pavyzdžiui, amerikiečių visuomenė yra pavargusi nuo karų ir amerikiečiams tikriausiai būtų labai sunku paaiškinti, kodėl reikia siųsti pakankamai rimtą kontingentą į Ukrainą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad Ukraina nėra NATO narė. O iš europiečių galėtų padėti nebent britai, bet britai, pavyzdžiui, atsisakė dalyvauti operacijoje Sirijoje. Todėl klausimas ar jie sutiktų dalyvauti operacijoje Ukrainoje“, – pasakojo V. Volovojus.

„Trumpai sakant NATO viduje situacija būtų pakankamai sudėtinga, būtų delsimas, laiko gaišimas, o karinių veiksmų metu tai esminis dalykas: kol kažkas kažką sprendžia, laikas prarastas“, – pridūrė politologas.

Jeigu Vakarai turėtų politinės valios padėti Ukrainai, V. Volovojus teigia, kad pirmas frontas būtų ties Lenkijos siena, antrasis – iš jūros.

„Tačiau iškart iškyla dilema dėl Turkijos, nes Turkija turi duoti leidimą patekti į Juodąją jūrą“, – sakė politologas.

Turkija pabrėžė gerbianti Ukrainos teritorinį integralumą, o Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu savo paskyroje „Twitter“ rašė, kad „Turkija padarys viską, ką gali, dėl Krymo ateities teritoriškai vientisoje Ukrainoje“. Tokį pareiškimą jis padarė po to, kai praėjusį šeštadienį Aukščiausioji Dūma suteikė leidimą įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į krizės krečiamą Krymą.

„Viskas baigsis tuo, kad bus užšaldytas konfliktas“, – sakė V. Volovojus.

Tiesa, jis pabrėžė, kad Vakarams būtų naudinga imtis veiksmų padėti Ukrainai, bet tik taip, kad nebūtų nukentėjusiųjų ir aukų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...