captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko siekia ir jau pasiekė V. Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai pasitenkins atkandęs nuo Ukrainos žemėlapio Krymo pusiasalį, kurį pavers antrąja Padniestre ir tampys Ukrainą už ūsų bei ateityje užkirs kelią Ukrainos siekiams tapti NATO nare.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai pasitenkins atkandęs nuo Ukrainos žemėlapio Krymo pusiasalį, kurį pavers antrąja Padniestre ir tampys Ukrainą už ūsų bei ateityje užkirs kelią Ukrainos siekiams tapti NATO nare.

Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas.

„Minimaliai jis pasiekė Krymo įšaldymo ir naujos Padniestrės atsiradimo. Maksimalūs jo tikslai – Ukrainos sugrąžinimas į Rusijos politikos orbitą. Jis dėl to ir kalba, kad viską reikia grąžinti į vasario 21 dieną, kai buvo pasirašytas susitarimas tarp Viktoro Janukovyčiaus, opozicijos ir trijų Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų. Retorika tokia, kad Ukrainos atžvilgiu vos ne turi būti tarptautinė sutartis pasirašyta. Gali būti, kad iš Vakarų jis bandys išsirinkti, tarkime, Vokietiją ir su ja bandyti šią schemą pramušti“, – DELFI sakė L. Kasčiūnas.

Politologo teigimu, Krymas de facto ekonomiškai ir politiškai veikiausiai bus įtrauktas į Rusijos orbitą, tačiau teisiškai priklausys Ukrainai. Tai reiškia, kad Krymo klausimas taps priemones paspausti Ukrainą visuomet, kai tik ji nesilaikys Rusijai palankios politikos.

„Krymo padėtis kuria labai svarbų dalyką: kada nors, kai Ukraina bandys integruotis į NATO, sunkiai įsivaizduotina, kad NATO šalies teritorijoje būtų trečios šalies – Rusijos – karinės pajėgos. Krymas gali būti įrankis stabdant Ukrainos narystę NATO. Ukrainai gali tekti rinktis tarp teritorinio vientisumo ir narystės NATO. Na, bent jau Rusija norės tokią dilemą iškelt. Tai bus tarsi speciali korta, adata ar inkaras“, – teigė mokslininkas.

Jo teigimu, Rusijai naudingiau nepripažinti Krymo kaip valstybės, nes Abchazijos ir Pietų Osetijos atvejis parodė, kad pripažinus separatistinę teritoriją prarandamas spaudimo mygtukas šaliai, kuri tas teritorijas laiko savomis.

„Net ir dabar Rusijoje daug kas kalba, kad Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimas buvo klaida, nes tai nėra savarankiški dariniai, beveik niekas jų nepripažino, Rusijai reikia juos išlaikyti, o svarbiausia, Rusija prarado svertą santykiuose su Gruzija. Padniestrė Moldovoje iki šiol yra tam tikras mainų objektas. 2003 m. buvo Rusijos iniciatyva – norite Padniestrės, darome konfederacinę Moldovą, dar kartą įtvirtinkime neutralitetą. Kitaip tariant, norima primesti žaidimo taisykles. O kai tu pripažinai Abchaziją, tai ką tu gali primesti? Tada turi atšaukti pripažinimą“, – teigė politologas.

L. Kasčiūnas teigia, jog rytinėje Ukrainos dalyje V. Putinas veikiausiai stiprins separatizmą ir demonstruos „minkštąją galią“.

„Nepaisant tiesioginio nebuvimo šioje šalies dalyje Rusija vis tiek bandys stiprinti separatizmą. Ir kas V. Putinui labai nepatiko, kad naujoji Ukrainos vyriausybė vadovauti rytinėms Ukrainos gubernijoms pastatė oligarchus – Ihorį Kolomoiskį ir Serhijų Tarutą“, – teigė L. Kasčiūnas.

S. Taruta tapo Donecko gubernatoriumi, I. Kolomoiskis – Depropetrovsko.

„Ukrainos vyriausybė bando sukurti atsvarą Rusijos įtakai šiose vietovėse. Aišku, tai turės kainą, kai oligarchams duodi valdžią, jie pradeda ieškoti naudos savo verslui. Net pats V. Putinas pareikšė, kaip čia oligarchus pastatė valdyti rytų Ukrainą. Matyt, taktine prasme tai protingas sprendimas“, – teigė L. Kasčiūnas.

Politologas pabrėžė, kad rytinėse Ukrainos dalyse gali būti nuolat keliami klausimai dėl rusų kalbos vartojimo, rusakalbių teisėmis, dėl autonomijos ir panašių dalykų.

„Manau, kad žaidimas dėl rytinės Ukrainos dar tęsis. Jie tikrai siūlys įvairias formules tolesnei Ukrainos raidai“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Mokslininkas sako, kad Ukrainoje vėl veikiausiai bus prabilta apie kompromisinę figūrą prezidento rinkimuose ir šiame kontekste vėl gali išlįsti Julijos Tymošenko pavardė.

DELFI primena, kad nuo vasario pabaigos Rusijos karinės pajėgos kontroliuoja Krymo pusiasalį. Tarptautinė bendruomenė tai laiko Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu, tuo tarpu Rusija skelbiasi ginanti rusakalbių teises ir neketina atsitraukti.

Rusija intervencijos į Krymą ėmėsi po to, kai po kelių mėnesių besitęsiančių protestų prieš prezidentą ir žiauraus jėgos panaudojimo prieš protestuotojus, Viktoras Janukovyčius paspruko į Rusiją, o Ukrainos Aukščiausioji Rada atstatydino jį iš pareigų.

Rusija teigia, kad V. Janukovyčius yra teisėtas Ukrainos prezidentas, kuris oficialiai paprašė Rusijos pagalbos prieš neteisėtai valdžią užėmusius ekstremistus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po V. Janukovyčiaus

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close