captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV ekspertas: kokiomis Kijevo klaidomis naudojasi V. Putinas

Jei naujoji Kijevo valdžia nesiims skubių priemonių Rytų regionams nuraminti, šalis gali subyrėti į tris ar daugiau dalių, mano Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas Bruce`as Jacksonas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Jei naujoji Kijevo valdžia nesiims skubių priemonių Rytų regionams nuraminti, šalis gali subyrėti į tris ar daugiau dalių, mano Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas Bruce`as Jacksonas.

Žinomas Rytų Europos politikos specialistas interviu DELFI teigė, jog po Maidano triumfo susiformavusi Ukrainos valdžia padarė keletą šiurkščių klaidų, kuriomis, jo nuomone, dabar ir naudojasi Vladimiras Putinas. O pareiškimus apie tai, jog Vakarai nuolaidžiauja ir kartoja klaidas, kurias darė su Adolfu Hitleriu, B. Jacksonas atmeta.

V. Putinas pamatė galimybę įsikišti ir jos nepraleido

Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas pirmąja naujosios Kijevo valdžios klaida įvardija patį vyriausybės formavimą, kai už borto liko ne tik Regionų partija, bet ir reikšminga dalis opozicijos.

„Naujoji Kijevo valdžia turi didžiulę legitimumo problemą, kurios ji neišsprendė. Ir V. Putinas tuo tiesiog naudojasi. Jie neišrinkti, dar blogiau – jie nėra reprezentatyvūs. Jie atskyrė visas Rytų partijas, Pietų partijas. Ir žmonės Kryme ir Ukrainos Rytuose jų bijo. Remiantis Walterio Steinmeierio ir Radoslawo Sikorskio pasiūlymu [Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų pasiūlytu taikos planu], tai turėjo būti subalansuota vyriausybė. O tokia ji netapo“, – kalbėjo B. Jacksonas.

B. Jacksono žodžiais, „Kijevas niekada nebuvo sostinė – tai buvo kompromisas“. „Kijevo funkcija – užtikrinti, kad Donbasas, Karpatai ir Krymas jaučiasi apsaugoti vieni nuo kitų. Ir lygiai traktuojami. Kas įvyko Maidane – tai buvo tik Vakarų Ukraina. Ir jie netgi neprijungė Vitalijaus Kličko prie vyriausybės“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, V. Putinas pamatė sau galimybę įsikišti ir jos nepraleido. „Nesuprantu isterijos dėl Krymo. Jis yra rusiškas, ir visada buvo. Ukrainos sudėtyje jis liko dėl daugybės subsidijų iš Kijevo, trukusių dešimtmečius. Ir dėl jautrumo tautinėms mažumoms ir jų baimėms. Dabar ši struktūra atimta. Akivaizdu, rusai tuo naudojasi. Bet Kijevas nepadarė nieko, kad jie (Krymo rusakalbiai] jaustųsi dalimi Ukrainos“, – tęsė B. Jacksonas.

Dar viena šiurkšti klaida, pasak jo, buvo Kijevo valdžios sprendimas panaikinti įstatymą, kuris rusų kalbai buvo suteikęs regioninės kalbos statusą.

„Tai buvo beprotybė. Savižudybė. Jeigu nori sutvarkyti Ukrainą – pakeisk tą įstatymą. Rytoj. Tai nusiųstų žinią: „Jums yra vietos Ukrainoje“, – pabrėžė B. Jacksonas.

Pasak jo, jeigu Kijevo valdžia nori išlaikyti šalį nesubyrėjusią, sprendimų imtis reikia nedelsiant.

„Suformuoti labiau reprezentatyvią vyriausybę, ištiesti ranką Rytų Ukrainai ir žmonėms, kurie nebuvo įtraukti į vyriausybę. Suburti koalicinę nacionalinės vienybės vyriausybę. Grąžinti įstatymą dėl rusų kalbos“, – vardijo B. Jacksonas.

Karinio konflikto nebus?

Nors V. Putinas garsiai žvangina ginklais, Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas nemano, jog bus prieita prie tikro karinio konflikto.

„Jeigu karinė padėtis išslys iš kontrolės, turėsime kitokią problemą. Bet Ukraina su Rusijos armija nekariaus – tai neabejotina“, – svarstė B. Jacksonas.

Jis teigė nemanantis, kad Rusija labai trokšta Krymo. „Krymas Rusijai – tai, kas Niujorkui yra Pietų Florida. Jie ten važiuoja atostogauti, dėl oro, dėl viešbučių. Ir jie ten turi savo karines bazes – to iš esmės gana“, – ironizavo ekspertas.


Pasak jo, kur kas didesnį nerimą turėtų kelti Donbaso regionas, kuriame sutelkta Ukrainos kasybos ir metalurgijos pramonė. „Ir vėl – Kijevas nepasakė nieko malonaus apie Donbasą. Tik tiek, kad jie yra turtingi sukčiai. Taigi kažin, kodėl jie bijo“, – sakė B. Jacksonas.

Realaus karo galimybė, anot jo, nėra didelė. „Dabar, tikiuosi, žmonės sės prie derybų stalo. Nemanau, kad tai bus derybos tarp Rusijos ir Ukrainos – tai bus derybos tarp Europos ir Rusijos“, – prognozavo pašnekovas.

B. Jacksonas taip pat nemano, kad V. Putino tikslas – nuversti dabartinę Kijevo valdžią. „Kam versti valdžią, kurios nebeliks po trijų mėnesių?“ – retoriškai klausė JAV ekspertas, primindamas gegužę numatomus rinkimus Ukrainoje.

Sostinė turi užtikrinti, kad mažumos jaustųsi saugios

Pašnekovo nuomone, menkai tikėtina, kad Rusija sumanytų „XIX amžiaus metodais“ prisijungti dalį Ukrainos.

„Daug labiau tikėtina, kad turėsime Jugoslavijos atvejį – daugybė fragmentų. Karpatų Ukraina, Krymo Ukraina, Donbaso Ukraina, katalikų Ukraina, pravoslavų Ukraina. Tai daug labiau tikėtina“, – svarstė B. Jacksonas.

Pasak jo, galimas Ukrainos „fragmentavimas“ kelia vieną pagrindinį klausimą – kiek dalių gali išsiskirti dabartinėje valstybėje.

„Tai nėra Rytų–Vakarų reikalas. […] Ukraina visada buvo daugiareliginė, daugiaetninė, daugiaistorinė valstybė. Ta valstybė paremta tam tikromis sąlygomis, tam tikrais verslo ir valdžios dalybų principais. Jie po revoliucijos, panašu, visiškai sugriuvo. Ir nepanašu, kad Kijevas gali valdyti šią šalį“, – sakė analitikas.

Paklaustas, kiek fragmentų gali išsiskirti dabartinėje Ukrainoje, jis buvo lakoniškas: „Trys arba daugiau, gal penki“.

„Tai dar neįvyko. Tačiau sostinė turi užtikrinti, kad mažumos jaustųsi saugios. Jeigu jos nesijaučia saugios, jos išeis“, – teigė B. Jacksonas.

Amerikiečių diplomatija – „trankyti lokiui pagaliuku per nosį“

Paprašytas įvertinti Europos Sąjungos ir JAV reakciją į Rusijos veiksmus, B. Jacksonas labiausiai kritikavo Baracko Obamos administraciją.

„Manau, amerikiečių politika – trankyti lokiui pagaliuku per nosį – yra katastrofa. Mes aiškiai pabloginome padėtį, paversdami tai vyriškumo lenktynėmis. Manau, europiečių diplomatija – gal Vokietijos diplomatija – buvo geresnė. Tebevyksta intensyvus dialogas tarp Rusijos ir Europos šalių. Tai, manau, daug geriau nei tai, ką daro Jungtinės Valstijos. Mes tiesiog rėkiame ant jų. O rėkimas ant meškos nėra itin veiksmingas“, – teigė Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas.


Pasak jo, JAV šiuo metu atrodo „gėdingai“. Esą amerikiečiai niekaip nepadėjo pasiekti, kad Ukrainoje būtų įgyvendintas R. Sikorskio planas, ir juo labiau nematė, kaip į tai reaguos V. Putinas.

„Atrodėme visiškai priblokšti, kai padėtis tapo nekontroliuojama. Ir, žinoma, kaltiname rusus“, – sakė B. Jacksonas.

DELFI primena, jog Rusijos veiksmai Kryme buvo pasmerkti tarptautinės bendruomenės. Kritiką Maskvai išsakė net Kinija, retai kvestionuojanti Kremliaus žingsnius. Įtampai neslūgstant, pirmadienį savo žodį tars Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai. Pirmadienį pasitarimą su premjeru, Seimo ir kariuomenės vadovais rengia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...