captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES reakcija į kraują Ukrainoje: kodėl tokia apgailėtina

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vienas po kito beria pareiškimus dėl padėties Ukrainoje, garsiai kalba apie sankcijas, tačiau vieningos pozicijos nedeklaruoja.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vienas po kito beria pareiškimus dėl padėties Ukrainoje, garsiai kalba apie sankcijas, tačiau vieningos pozicijos nedeklaruoja.

Sušauktas skubus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas jau tapo pajuokos objektu, mat „skubus“ susitikimas rengiamas ketvirtadienį – praėjus kone dviem paroms po kraujo praliejimo.

Politologas Tomas Janeliūnas konstatuoja, kad ES į smurtą Kijeve reaguoja per lėtai, per švelniai ir pernelyg padrikai. Be to, jis primena, kad savo žmonėms ne tokias kruvinas represijas taikęs Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ES atsako sulaukė iškart. O štai Viktoras Janukovyčius kažkodėl traktuojamas kitaip.

„Skubus“ ministrų pasitarimas kelia juoką

Žinios apie neeilinį ES diplomatijos šefų susirinkimą Ukrainos klausimu buvo galima laukti. Tačiau žinia, kad „skubus posėdis“ rengiamas ne tuoj pat, o tik ketvirtadienį, sukėlė pasipiktinimo bangą socialiniuose tinkluose. ES jau pašiepiama dėl gebėjimo vieninteliu būdu reaguoti į įvykius Kijeve: „Išleiskime dar vieną pranešimą spaudai“.

T. Janeliūnas DELFI teigė, jog pajuoka pelnyta. Juolab, kad smurtas Kijeve pratrūko ne prieš valandą.

„Reakcija stebina. Nes realiai jau vakar vakare buvo galima nuspręsti, kad reikia rinktis. Tai, kas prasidėjo vakar, manau, turėjo sulaukti reakcijos pakankamai greitai“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, jokios kietesnės pozicijos išsakyti nesugeba ir tas žmogus, į kurį nukreiptos visos ES diplomatijos akys – ES vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos patikėtinė Catherine Ashton.

„C. Ashton, toks įspūdis, nesiryžta nieko sakyti. Jokio ryžtingesnio pareiškimo iš jos pusės nėra. Ir netgi nėra užuominų, kokios ribos galėtų būti ES ministrų susitikime. Vien tai, kad apie ribojančias priemones (Ukrainai – DELFI) „gali būti kalbama“, visiškai nieko nepasako. Mažiausiai, ko trūksta – tai labai aiškaus pasmerkimo ir konstatavimo, kad dabartinė valdžia Kijeve nesusitvarko su situacijos valdymu“, – tęsė T. Janeliūnas.

Pagyrimų, anot jo, verti du aukšto rango diplomatai – Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, viešai pareiškęs apie „kraują ant V. Janukovyčiaus rankų“ ir aiškesnes sankcijas, bei Lenkijos diplomatijos šefas Radoslawas Sikorskis, jau besiruošiantis kelionei į Kijevą.

„Yra keli ministrai, kurie reaguoja žymiai greičiau. Ir jie greičiausiai bus vedantys. Matyt, jie ir bus tie, kurie pateiks kažkokios konkretesnius pasiūlymus“, – svarstė T. Janeliūnas.

V. Janukovyčius vis panašesnis į diktatorių

Anot DELFI pašnekovo, V. Janukovyčius savo elgesiu vis labiau primena A. Lukašenką. Tačiau politologas primena, kad ES kur kas sparčiau ir audringiau reagavo į toli gražu ne tokios kruvinus įvykius Minske, o su pozicija dėl Kijevo kažkodėl delsia.

„Ten (Minske – DELFI) žuvusiųjų nebuvo. Buvo nemažai sužalotų, uždarytų į kalėjimus ir pan. Aišku, A. Lukašenkai sankcijos buvo ne pirmą kartą vedamos, tereikėdavo vos ne „automatiškai“ jas atnaujinti. Iki 2010 m. prezidento rinkimų buvo šioks toks sankcijų sustabdymas tikintis, kad rinkimai bus bent jau kažkiek laisvesni. O Ukrainos atveju tos praktikos dar nėra – reikėtų viską kurti iš naujo. Galbūt tai kažkoks naivus tikėjimas, kad įmanoma tą politinį dialogą tarp dabartinės Kijevo valdžios ir opozicijos užtikrinti neeskaluojant situacijos, bandant raginti visas puses derėtis, siekti kompromisų ir pan.“, – svarstė T. Janeliūnas.

Pasak jo, jau porą mėnesių iš ES sklindantys raginimai „pasiekti dialogą“ aiškiai nedavė vaisių, ir ES pats laikas tai suprasti.

„Akivaizdu, kad bent jau iš oficialiosios valdžios tų kompromisų niekas nebenori. Laikas ir ES, matyt, suvokti, kad pasyvūs raginimai „siekti kompromiso“ niekur neveda“, – konstatavo T. Janeliūnas.

Pašnekovo nuomone, pastarųjų dienų įvykiai smarkiai priartino V. Janukovyčių prie paskutinių Europos diktatoriumi tituluojamo A. Lukašenkos.

„Aišku, A. Lukašenka tai darė per žymiai ilgesnį laikotarpį. Bet tokio masto protestų, aukų Minske niekada nebuvo. Priespauda ir represijos Baltarusijoje, aišku, žymiai platesnio masto. Bet jos dažniausiai apsiriboja politinių kalinių įkalinimais, žodžio laisvės apribojimais ir t. t. Tai, kas dabar dedasi Ukrainoje, yra nekontroliuojama situacija ir tiesioginės jėgos naudojimas prieš protestuotojus. Aš įsivaizduoju, kad sankcijos ir pasmerkimas turi būti žymiai griežtesnis ir aiškesnis dabartinės Ukrainos valdžios atžvilgiu“, – reziumavo T. Janeliūnas.

DELFI primena, jog per atsinaujinusius susirėmimus Kijeve žuvo jau mažiausiai 26 žmonės. Tarp sužeistųjų yra ir Lietuvos pilietis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...