captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sočio gyventojai: V. Putinas pastatė paauksuotą lagerį

Penktadienį vakare milijonai žmonių visame pasaulyje stebės XXII žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Nors visas renginio scenarijus nepaaiškėjo ir per generalinę repeticiją, žinoma, kad jame pasirodys apie 3 tūkst. artistų, akrobatų bei muzikantų, taip pat – ryškiausi sportininkai. Ceremoniją ketinama plėtoti svarbiausiais Rusijos istorijos motyvais.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Penktadienį vakare milijonai žmonių visame pasaulyje stebės XXII žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Nors visas renginio scenarijus nepaaiškėjo ir per generalinę repeticiją, žinoma, kad jame pasirodys apie 3 tūkst. artistų, akrobatų bei muzikantų, taip pat – ryškiausi sportininkai. Ceremoniją ketinama plėtoti svarbiausiais Rusijos istorijos motyvais.

Renginys vyks olimpiniame stadione ,,Fišt“. Per septynerius metus pastatyta dar 10 pagrindinių sportinių objektų ir pakrantėje, ir aukštai kalnuose. Krasnodaro krašte renovuota ar naujai paklota 360 km kelių, nutiesta apie 200 km geležinkelio. Teigiama, kad šios žaidynės brangiausios per visą istoriją.

Olimpiadai – keliasdešimt milijardų dolerių

LRT radijo bendradarbis Maskvoje Stasys Planutis sako, kad iš viso į Sočio sporto šventę gali būti investuota daugiau nei 50 mlrd. dolerių. Panašu, kad Sočyje netrukus prasidės brangiausia olimpiada per visą žaidynių istoriją. „Oficialiai pranešama apie 6,5 mlrd. JAV dolerių išlaidų, o nepriklausomi ekspertai jas vertina suma, viršijančia 50 mlrd. dolerių. Tai 6 mlrd. daugiau, nei kainavo Pekino olimpiada, ir maždaug keturis kartus daugiau nei Londono olimpiada“, – kalba S. Planutis.

Anot jo, tokias milžiniškas išlaidas lėmė visos miesto infrastruktūros sukūrimas iš naujo. Buvo pastatytas naujas oro uosto terminalas, nutiesti keliai, kalnuose iškirsti tuneliai, pastatytas naujas greitaeigis geležinkelis, šimtai naujų viešbučių. Be to, sportiniai įrengimai, trasos ir keltuvai kalnuose bei nauji stadionai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas ne kartą pabrėžė, kad olimpinėms žaidynėms visiškai pasiruošta. Kitaip mano kai kurie užsienio žurnalistai ir sportininkai, atvykę į Sočį ir internete skelbiantys neįrengtų kambarių nuotraukas.

S. Planučio žodžiais, didžiuliai pinigai, išleisti olimpiadai, ir asmeniška V. Putino kontrolė negarantavo darbų spartos: „Kaip pranešė Vakarų žurnalistai, daugybė viešbučių, likus vos dienai iki olimpiados atidarymo, dar nebuvo parengti svečiams. Kai kur stūksojo kalnai statybinių šiukšlių, o jau apgyvendintuose kambariuose nebuvo vandens, neveikė telefonai ir internetas.“

Atskiras miestelis savanoriams

Sočyje esanti savanorė iš Lietuvos Lina Balčiūnaitė taip pat pastebi, kad ne visi pasiruošimo darbai pabaigti, bet tai negadina šventinės nuotaikos. „Nuotaika ir gera, ir darbinė. Labai matyti, kad dar daug ko trūksta, bet bandoma viską padaryti ir sutvarkyti, – pasakoja ji. – Kartu praėjusios kelios dienos buvo ir šventinės, nes atvyko komandų, kiekvieną dieną vyko vėliavos pakėlimo ceremonijos.“

L. Balčiūnaitė pasakoja, kad daugiausia nebaigtų miesto tvarkymo darbų: dar sodinama žalia veja, taisomos gatvės, kabinamos informacinės švieslentės ir pan. Be to, nėra pabaigtas ir organizatorių žadėtas savanorių miestelis, tačiau 25 tūkst. iš viso pasaulio atvykusių savanorių yra apgyvendinti kitose patalpose. Tai, anot Balčiūnaitės, pirmas kartas, kai per tokį renginį savanoriai gyvenimo sąlygomis neturi rūpintis patys.

„Savanoriai visada turėjo susirasti gyvenimą patys ir už jį susimokėti. Apgyvendinti. 25 tūkst. žmonių – didelis iššūkis ir gal ne viskas pavyko, – kalba savanorė. – Buvo nuspręsta pastatyti naują daugiabučių namų kvartalą, kuriame būtų gyvenę visi savanoriai. Dalis namų nebuvo priduoti statybų inspekcijai, todėl kažkiek savanorių gyvena tame miestelyje, o dalis išbarstyti po visą miestą.“

Žaidynės – V. Putino asmeninis projektas

Sočis per paskutinius metus pasikeitė neatpažįstamai. Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centro vadovės Dovilės Jakniūnaitės, ruošimasis šioms olimpinėms žaidynėms nėra atsiejamas nuo korupcijos Rusijoje.

„Net turint omenyje tai, kad kiekvienos olimpinės žaidynės dažniausiai pusantro ar du kartus brangesnės už prieš tai buvusias, šios vis tiek itin brangios. Tai susiję ne tiek su politiniais aspektais, kiek su korupcija“, – pastebi D. Jakniūnaitė. Jos teigimu, šios žaidynės – Rusijos prezidento asmeninis projektas. Gandai ir netiesioginė informacija tik patvirtina, kad daug užsakymų gauna jo draugų bendrovės ar pažįstami.

Anot D. Jakniūnaitės, Sočio žaidynės nėra vienintelis tokio didelio masto projektas, kurį Rusija sumaniusi įgyvendinti per pastaruosius metus. Tai rodo idėja rengti universiadą, po ketverių metų – pasaulio futbolo čempionatą ir kiti infrastruktūros projektai Sibire. „Nuolatos vykdomi kažkokie didžiuliai projektai, kuriuos stebint kyla abejonių, ar valstybei ekonomiškai pakeliamas toks iššūkis, nes didžioji dalis pinigų imama iš valstybės biudžeto“, – svarsto ji.

Sočis, teigia centro vadovė, yra „superdidelis“ projektas ir galima tik spėlioti, ar Rusijos biudžetas ir jos naftos ištekliai gali išlaikyti tokį krūvį, ar anksčiau ar vėliau įvyks „krizinis“ sprogimas.

Saugumo sumetimais tikrinami visi

Po 1972 m. žaidynių Miunchene, kai teroristinė grupuotė nužudė 11 Izraelio atletų, sporto šventės saugumui skiriamas didelis dėmesys. Šiemet JAV pareigūnai ne kartą įspėjo, kad mirtinus išpuolius Sočyje gali surengti fundamentalistai iš separatistinių Rusijos regionų. Taip pat prisimenamas 15 žmonių pražudęs teroristinis išpuolis Volgograde. Šįkart už dalyvių saugumą atsakingos Rusijos saugumo pajėgos.

Savanorė L. Balčiūnaitė pabrėžia, kad tikrinami visi į teritoriją einantys asmenys, todėl reikia nusiteikti pastovėti eilėse: „Patikrinimai tokie, kaip oro uoste. Turi nusirengti, padėti visus daiktus, iškratyti kuprines, kišenes. Negalima neštis skysčių, maisto. Taip bus tikrinami visi, kurie eis žiūrėti varžybų, nes apsauga dirba visose stotyse, oro uoste, prie įėjimų į olimpinius objektus.“

LRT radijo bendradarbis S. Planutis sako, kad, siekdami užtikrinti saugumą Sočyje, pareigūnai specialiai surašė miesto gyventojus. Toks atsargumas suprantamas, nes Sočio pašonėje – nestabili Abchazija, netoli Čečėnija ir Dagestanas. Be to, reikia nepamiršti Šiaurės Kaukazo ekstremistų grasinimų sutrikdyti žaidynes.

„Skaičiau, kad pareigūnų skaičius siekia net 70 tūkst., – pasakoja S. Planutis, – o vietos gyventojai skundžiasi, kad miestas virto lageriu. Aplink spygliuotos vielos tvoros, uždaryta daug gatvių ir net prie jūros naktį neįmanoma patekti.“

Anot jo, kone kas 100 m įrengti policijos postai, tikrinami asmens dokumentai. Jau kelis mėnesius čia uždrausta atvykti automobiliams iš kitų regionų, o, likus keliems mėnesiams iki olimpiados, pareigūnai apsilankė šimtų tūkstančių vietos gyventojų namuose, surašė asmens duomenis ir net mobiliųjų telefonų aparatų numerius.

Boikotas – tik simbolinis veiksmas

Į XXII žiemos olimpines žaidynes nusprendė nevykti kai kurių didžiųjų valstybių vadovai. Tai ir JAV, Prancūzijos, Vokietijos prezidentai. Politologė D. Jakniūnaitė pastebi, kad neretai toks boikotas neturi didesnės reikšmės ir ilgalaikių pasekmių valstybių santykiams. Tai – simbolinis veiksmas.

„Tikras boikotas būtų, jei valstybė į olimpines žaidynes nuspręstų nesiųsti savo sportininkų. Žinoma, tai būtų labai žiauru ir pačių sportininkų atžvilgiu, nes olimpinės žaidynės labai svarbios jų karjerai“, – kalba ji. Politologės nuomone, daugumos valstybių arba vyriausybių vadovų pareiškimai nevažiuoti skirti savai šaliai norint parodyti, ką jie mano apie Rusiją.

Anot D. Jakniūnaitės, ir Rusijos prezidento V. Putino demonstratyvi veikla taip pat labiau skirta jo šalies, o ne užsienio gyventojams. „Vis labiau atrodo, kad jo pastangos sudaryti įspūdį skirtos Rusijos piliečiams: jis – tas lyderis, kuris gali sugrąžinti valstybei šlovę. Be to, panašu, kad jam nėra labai svarbu pakeisti Vakarų nuomonę“, – svarsto ji.

Į Sočį nevyksta ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji teigia tai daranti dėl ekonominių sankcijų Lietuvai, žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje.

Kritika gali liautis prasidėjus žaidynėms

Rusijai priėmus įstatymą, draudžiantį ,,homoseksualų propagandą“ nepilnamečiams, viena iš aktyviai Vakarų žiniasklaidoje plėtojamų temų – homoseksualų teisės. Šia tema pasisako ir šalies valdžios atstovai – jie teigia, kad propaguoti gėjų teisių žaidynėse nebus galima, nes bet kokią propagandą per šią šventę draudžia ir Olimpinė chartija.

Tiesa, V. Putinas pabrėžia, kad Rusijoje žmonės dėl seksualinės orientacijos nėra diskriminuojami ir homoseksualai nėra kriminalizuojami. Neigiamos Vakarų reakcijos sulaukė ir prezidento įsakai, kuriais ribojama protestų vieta ir juose dalyvaujančių žmonių skaičius.

D. Jakniūnaitė sako, kad pastebima daug kitų žmogaus teisių pažeidimų. Tai patvirtina elgesys su opozicija, žmogaus teisių ir netgi aplinkosaugos aktyvistais, kurie protestavo prieš kai kuriuos Sočio projektus, neigiamas požiūris į nevyriausybines organizacijas, kurios bendradarbiauja su užsienio šalių organizacijomis.

Vis dėlto, anot politologės, susidomėjimą žmogaus teisėmis, prasidėjus žaidynėms, gali nuslopinti sportinis entuziazmas. Panašiai vyko ir prieš 2008 m. olimpiadą Kinijoje – ši šalis taip pat buvo smarkiai kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų.

„Kritika liovėsi, kai tik renginys prasidėjo. Dėmesys buvo sutelktas į žaidynes, pergales, gražius atidarymus, uždarymus. Įdomu, ar tai pasikartos. Gali būti, kad pasiduosime olimpinių žaidynių dvasiai, o gal ir ne“, – svarsto D. Jakniūnaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Sočio žiemos olimpinės žaidynės

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...