captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Laurinavičius: Ukrainoje – pirmas žingsnis lūžio link

Ukrainos premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimo ir demonstracijas varžančių įstatymų atšaukimas dar nerodo lūžio šios šalies politinėje krizėje, tačiau tai yra pirmas žingsnis jos sprendimo link, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Marius Laurinavičius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimo ir demonstracijas varžančių įstatymų atšaukimas dar nerodo lūžio šios šalies politinėje krizėje, tačiau tai yra pirmas žingsnis jos sprendimo link, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Marius Laurinavičius.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį atšaukė demonstracijas varžančius įstatymus, sukėlusius opozicijos pasipiktinimą, o šalies vyriausybės vadovas M. Azarovas pranešė apie savo atsistatydinimą, primena ELTA.

Apie tai, kodėl buvo žengti tokie žingsniai ir ką jie reiškia, naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiku M. Laurinavičiumi.

– Ar antradienį Ukrainoje žengtus politinius žingsnius galime laikyti lūžio tašku?

– Tai – tik pirmas žingsnis į lūžio tašką. Turime žiūrėti, kas bus toliau, kyla klausimas, kas vietoj M. Azarovo užims premjero postą? Ar bus pašalintas vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka ir kiti (už smurtą prieš protestuotojus. – ELTA) atsakingi ministrai?

Kol kas nėra aiškaus atsakymo į šiuos klausimus, nes net formuojant naują vyriausybę prezidentas turi teisę parinkti vadovus, ypač jėgos struktūrų.

Pats svarbiausias klausimas protestuotojams, ar bus priimtas Amnestijos įstatymas ir paleisti visi suimtieji dėl protestų? Šis klausimas dar turėtų būti svarstomas šiandien (antradienį. – ELTA), ir valdžios atstovai tvirtino esą pasirengę jį priimti ir paleisti žmones, bet su sąlyga, kad bus išlaisvinti visi užimti pastatai, išardytos barikados.

Beveik neabejoju, kad protestuotojai su tokia sąlyga nesutiks. Tiesą sakant, nebūtų logiška jiems sutikti. Kol kas nieko tokio neįvyko Ukrainoje, kas galėtų jiems garantuoti, kad jie laimėjo. Manau, kad dar daugybė dalykų turėtų įvykti, kad mes galėtume sakyti, kad tas lūžis tikrai įvyko. Tai (priimti sprendimai. – ELTA) yra svarbūs žingsniai į susitaikymą ir kompromiso paieškas, bet tikrai dar ne lūžis.

– Jei opozicijai vėl bus siūloma užimti premjero, o gal ir kitus postus, ar, Jūsų manymu, būtų protinga tai svarstyti?

– Opozicija padarė keletą pareiškimų, kad jie nesiruošia eiti į pereinamąją technokratų vyriausybę, kol nebus grąžinta 2004 metų Konstitucija – priimtos pataisos, kad Ukraina grįžta prie parlamentinės-prezidentinės , o ne visiškai prezidentinės, su milžiniškomis prezidento galiomis, kokia yra dabar, santvarkos. Tai yra visiškai logiška priežastis.

– Kodėl būtent dabar V. Janukovičiaus valdžia žengė tokius žingsnius – atšaukė demonstracijas varžančius įstatymus, atsistatydino premjeras?

– Manyčiau, kad paskutinis lašas, kuris ir nulėmė viską, buvo trijų pagrindinių oligarchinių grupių susitikimas šeštadienį Kijeve. Ten dalyvavo Dmitris Firtašas (dujų magnatas. – ELTA), Ihoras Kolomoiskis (turtus susikrovė iš bankų ir metalų. – ELTA) ir Rinatas Akhmetovas (turtus sunešė anglies, geležies pramonė, bet dabar jis turi įtakos visai ekonomikai Ukrainoje – ELTA). Jie iš esmės susitarė dėl tolesnio scenarijaus. Šie žmonės net formaliai kontroliuoja ne mažiau kaip 70 regionų partijos deputatų , jie turi milžinišką įtaką, aš jau net nekalbu apie neformalią.

– Ar yra kokių nors ženklų, kad artimiausiu metu pats V. Janukovyčius trauktųsi?

– Labai abejočiau, ar jis ruošiasi trauktis. Manau, kad jo strategija, bent jau kol jis susikurs realų atsitraukimo variantą, yra bandyti surasti kompromisą, ir pasilikti toliau valdžioje. Sutvarkęs reikalus, jis laimėtų laiko savo atsitraukimui. Mano manymu, jis neturi jokių galimybių laimėti kitus rinkimus.

– Ar opozicijos lyderiai valdo padėtį protestuotojų gretose?

– Opozicijos politiniai lyderiai nekontroliuoja ne tik radikaliųjų protestuotojų, kurie imasi smurto, ir jų nekontroliuoja visiškai niekas, bet net ir taikiųjų protestuotojų aikštėje. Kaip man būnant Kijeve sakė vienas iš nuolatinių protestuotojų, kuris gyvena palapinėje aikštėje: jie čia yra svečiai, o ne šeimininkai.

Politiniai opozicijos lyderiai nekontroliuoja (protestuotojų minios. – ELTA), ir tai yra esminis skirtumas nuo 2004 metų revoliucijos, kai politiniai lyderiai iš esmės kontroliavo mases. Dabar taip nėra.

– Ar tarptautinė bendruomenė įvykių Ukrainoje kontekste daro viską, ką gali?

– Bent jau Europos Sąjunga absoliučiai nesupranta, kas ten vyksta, neturi jokios strategijos ir veiksmų plano. Dėl to tiek dabartinis ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton, tiek ankstesnis – ES plėtros komisaro Stefano Fuelle vizitai, mano galva, neturi jokios reikšmės.

– Nuo šių metų Lietuva užima Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje nenuolatinės narės vietą. Ar ji gali Ukrainos klausimą kelti JT?

– Lietuva pirmininkaus JT Saugumo tarybai vasarį. Tarybos pirmininkė formuoja darbotvarkę ir gali teikti savo pasiūlymus. Teoriškai ji galėtų kelti Ukrainos klausimą, tačiau nemanau, kad tai yra tas klausimas, kurį yra verta kelti Saugumo taryboje, nes ten jis tikrai negali būti išspręstas.

Nors ir su žmonių aukomis, ir smurtu, tai yra daugiau regioninis klausimas, tai – ne Sirija, kariniai konfliktai. Bent jau kol kas bet aš tikrai nelinkiu Ukrainai, kad tai virstų pilietiniu karu.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Protestai Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...