captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar V. Putinas bijo žurnalistų?

„Rusijos valdžios sprendimas paskelbti mane persona non grata – daugiau, nei akcija prieš vieną žurnalistą. Tai pripažinimas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui sistema negali susitaikyti su žodžio laisve, net su užsienio korespondentų“, – leidinyje „The Wall Street Journal“ rašo amerikiečių žurnalistas Davidas Setteris, kuriam uždraudė įvažiuoti į Rusiją.
RIA Novosti/Scanpix nuotr.
RIA Novosti/Scanpix nuotr.

„Rusijos valdžios sprendimas paskelbti mane persona non grata – daugiau, nei akcija prieš vieną žurnalistą. Tai pripažinimas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui sistema negali susitaikyti su žodžio laisve, net su užsienio korespondentų“, – leidinyje „The Wall Street Journal“ rašo amerikiečių žurnalistas Davidas Satteris, kuriam uždraudė įvažiuoti į Rusiją.

„Nors nelengva supaisyti Rusijos valdžios logikos, visi kalba, kad akcija prieš mane jiems buvo labai svarbi, – svarsto straipsnio autorius. – Nuo Šaltojo karo laikų nė vienas amerikiečių žurnalistas nebuvo išvarytas iš Rusijos, be to, šios priemonės imtasi prieš Sočio olimpiadą ir tapo viena iš režimo įvaizdžio gerinimo priemonių, kuriomis buvo ir buvusio naftos bendrovės „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio, pank stiliaus grupės „Pussy Riot“ narių bei „Greenpeace“ laivo „Arctic Sunrise“ įgulos narių išlaisvinimas.“

„Rusijos valdžia turi priežasčių nerimauti dėl užsienio žurnalistų, – mano žurnalistas. – Prezidentas Putinas ir siauras jo senų draugų ratas ne tik turi beribę valdžią Rusijoje, bet ir kontroliuoja vertingiausius ekonominius išteklius. Sistema, kuriai jie vadovauja, iki tokio lygio korumpuota, kad tuoj pat žlugtų be šiandieninių didelių naftos ir dujų kainų.“

„Svarbu ir tai, kad Putino sistema neužtikrintai laikosi įsikibusi į be atsakymo likusius praeities klausimus, – tęsia D. Satteris. – Pagal fizikos eksperto Jurijaus Saveljevo, buvusio Teroro aktą 2004 m. Beslane tyrusioje komisijoje, dokumentus, 334 įkaitai, daugiausia vaikai, žuvo tada, kai rusų kareiviai šturmuojant mokyklą, kurioje jie buvo laikomi, panaudojo liepsnosvaidžius ir granatsvaidžius.“

„Kiti klausimai, metantys šešėlį ant Putino režimo, susiję su jo nužudytų politinių oponentų likimais: Aleksandro Litvinenkos, Annos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos. Bet svarbiausia – klausimas, kas atsakingas už gyvenamųjų namų Rusijoje susprogdinimą 1999 m., kas tapo Maskvai pretekstu pradėti antrą karą su buvusia tarybine Čečėnijos respublika. Sprogimai pašiurpino visą Rusiją, sužadino patriotinius jausmus ir padarė prezidentu niekam anksčiau nežinomą Putiną. Rusijos valdžia dėl sprogimo apkaltino čečėnus, tačiau namo rūsyje radus nesprogusias bombas sulaikyti teroristai pasirodė esą Federalinės saugumo tarnybos (FST), buvusios KGB įpėdinės, darbuotojai“, – rašo žurnalistas.

„Ketinu ir toliau rašyti apie Rusiją, – tikina straipsnio autorius. – Žymus gyvenimo kokybės pagerėjimas, paskatinęs rusus nekreipti dėmesio į laisvės nebuvimą, akivaizdžiai liko praeityje. O Putino bandymas pateikti Rusiją, kaip moralinę alternatyvą Vakarams, remiantis rusų stačiatikybe ir homofobija, vargu ar bus sėkmingas.“

„Esant tokioms sąlygoms, Rusijos gyventojams reikia teisingos informacijos, kuria, turint omenyje Rusijos žiniasklaidos cenzūrą, juos geriausiai aprūpina užsienio šaltiniai. Būtent todėl pirmas amerikiečių korespondento išsiuntimas iš šalies – blogas ženklas. Tai būdas užspausti deguonį laisvesnio rusų gyvenimo viltims, išpuolis prieš jų ateitį, taip pat ir prieš mūsų ateitį“, – baigia straipsnį D. Satteris.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...