captcha

Jūsų klausimas priimtas

Smurtas – vienintelis V. Janukovyčiaus variantas?

Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus padėtis darosi panaši į Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus padėtis darosi panaši į Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos.

Abiejų reakcija į protestus buvo neadekvati ir dėl to išlošė tik Rusija. Taip mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas, prisiminęs protestuotojų išvaikymą Baltarusijoje 2010 metais ir smurto panaudojimą Ukrainoje lapkričio 30 dieną.

„Man tai iš dalies priminė 2010 metų Minską po prezidento rinkimų. Viskas lyg ir klostėsi gerai: A. Lukašenka suorganizavo pakenčiamus rinkimus, jau galėjo būti šioks toks politinis suartėjimas su Vakarais, o tada jis priėmė sprendimą išvaikyti visą aikštę. Kalbama, kad tokį neproporcingą sprendimą jis priėmė dėl to, kad jam kažkas suteikė neteisingos informacijos, kas vyksta. O kas laimėjo? Geopolitiškai tai naudinga vienai šaliai. Įrodymų nėra, bet tokią prielaidą galima kelti“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas.

Ukrainoje smurtas prieš protestuotojus buvo panaudotas lapkričio 30 dieną, kai specialiųjų pajėgų „Berkut“ kariai šiurkščiai išvaikė Maidane protestuoti prieš vyriausybę susirinkusius eurointegracijos šalininkus. Medikų duomenimis, pagalbos paprašė 35 žmonės, iš kurių septyni buvo paguldyti į ligoninę.

Jėga grasinama panaudoti ir vėl: pirmadienį Vyriausybės darbuotojai buvo evakuoti iš Kijevo centro, milicija su riaušių malšinimo ekipiruote artinosi link barikadų Kreščatiko gatvėje.

Lietuvos ambasadorius Kijeve Petras Vaitiekūnas DELFI pranešė, kad protestuotojai pirmadienį buvo raginami į protesto vietą nesivesti vaikų.

Nuolaidų laikas praėjo?

Politologas L. Kasčiūnas sako, kad nuolaidų laikas iš V. Janukovyčiaus pusės jau praėjęs. Toks laikas buvo po smurto panaudojimo prieš protestuotojus lapkričio 30 dieną, kai Aukščiausioje Radoje buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

„Nuolaidoms laikas buvo pirma, gal antra savaitė. Kai pirmą kartą buvo panaudota jėga ir buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, tada visi prognozavo, kad jis turėtų nuleisti garą ir atleisti Mykolą Azarovą bei vidaus reikalų ministrą arba gal ir visą Vyriausybę. Bet to neįvyko, jis nusprendė garo nenuleidinėti. Jis dabar laikosi nuostatos, kad bet kokia nuolaida yra pralaimėjimas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Mokslininkas pažymi, kad V. Janukovyčius dabar ir 2004 metais yra tarsi du skirtingi žmonės. Anuomet jis buvo labiau pažeidžiamas, nes prezidento rinkimai buvo falsifikuoti, o šiuo metu jis yra demokratiškai išrinktas Ukrainos vadovas. Prieš devynerius metus jis buvo vienareikšmiškai priklausomas nuo oligarchų, šiuo metu jis turi sukūręs savo šeimos struktūrą.

„Prieš devynerius metus žmonės irgi išėjo į gatves. Jis tada nusileido, padarė nuolaidų, išvyko į Rusiją ir ten kelias savaites prabuvo bandydamas sulaukti, kas bus po to. Ir ką? Tada jis iš esmės buvo pralaimėtojo situacijoje. Dabar jis tą prisimindamas suvokia, kad bet kokia nuolaida lemia pralaimėjimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Jis teigia, kad V. Janukovyčius veikiausiai mąsto vienų–dvejų metų perspektyva, ilgesnis laikotarpis jo veikiausiai nedomina. Pasak L. Kasčiūno, V. Janukovyčiui svarbiausia užsitikrinti saugumo garantijas sau ir savo šeimai, o garantijas jis gali gauti tik iš Rusijos.

„Kuo jis skiriasi nuo 2004 metų V. Janukovyčiaus? Kai mes kalbame apie oligarchiją, taip, ji yra, bet dabar jis mažiau priklausomas nuo atskirų oligarchų palaikymo, jis turi savo galios struktūrą. Per pastaruosius metus jam pavyko sukurti savo „šeimą“, kuri periminėja verslus, žiniasklaidą. Tai jau įtakos bazė, jis jaučia tam tikrą atramą, todėl elgiasi kitaip nei mes būtume prognozavę. Senieji oligarchai ir toliau yra aplink jį ar šalia jo, kaip Rinatas Achmetovas ir kiti, bet yra ir jo šeima“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Kaip žinoma, V. Janukovyčiaus sūnus Aleksandras Janukovyčius patenka tarp šimto turtingiausių Ukrainos žmonių, nors yra stomatologas. Manoma, kad V. Janukovyčius baiminasi, jog praradęs valdžią jis ir jo šeima taps tyrimo objektu, tad skuba pasirūpinti garantijomis.

Klausiamas apie 2015 metų prezidento rinkimus, L. Kasčiūnas pabrėžė, kad V. Janukovyčius jau pasirašė sau nuosprendį ir jeigu rinkimai bus organizuojami sąžiningai, jis jų veikiausiai nelaimės.

Jo teigimu, apklausos dar prieš visuotinius protestus liudijo, jog V. Janukovyčius pralaimėtų Ukrainos reformistinio demokratinio aljanso lyderiui Vitalijui Kličko, ypač jeigu aplink jį susiburtų visa Ukrainos opozicija.

Ukrainos opoziciją sudaro kalėjime kalinčios Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“, V. Kličko Ukrainos reformistinis demokratinis aljansas ir nacionalistinė partija „Laisvė“.

M. Laurinavičius: oligarchus V. Janukovyčius gali išgąsdinti tik jėga

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigia, kad V. Janukovyčius prarado ne tik gyventojų, bet ir oligarchų paramą, nes pastarieji daugiau ar mažiau rėmė Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimų pasirašymą su Europos Sąjunga.

Pasak M. Laurinavičiaus, oligarchai Ukrainoje apskritai jaučia nerimą, nes V. Janukovyčius per prezidentavimo metus sugebėjo iš dalies įtvirtinti valdžios vertikalę su savo šeima viršūnėje. Oligarchams tai negali patikti, todėl jie suinteresuoti vertikalės ardymu.

„Prieš ateinant V. Janukovyčiui į valdžią Ukrainai buvo būdinga visiška oligarchinė valdžios struktūra. Tai ką pavyko padaryti V. Janukovyčiui per trejus metus, tai pakeisti sistemą į pusiau oligarchinę, pusiau valdžios vertikalę su jo vadinamąja šeima pačiame viršuje. Oligarchai tai mato ir tai kelia grėsmę jų susikurtai valdžios sistemai“, – pasakojo apžvalgininkas.

Dėl šios priežasties, anot M. Laurinavičiaus, vienintelis kelias, kurį gali rinktis V. Janukovyčius, tai jėgos panaudojimas ir judėjimas link baltarusiško scenarijaus.

„Jam vienintelis realus kelias yra jėgos panaudojimas ir ėjimas į baltarusišką scenarijų, ko gero, net dar griežtesnį nei baltarusišką. Tokiu atveju oligarchai pirmieji pajustų grėsmę savo įtakai ir valdžiai. Vienintelis kelias iš esmės yra tik diktatūra. O diktatūroje, kaip yra Baltarusijoje, esama oligarchų, bet jie visiškai pavaldūs valdžiai. Ukrainos oligarchai tokiu scenarijumi tikrai nebus patenkinti ir darys viską, kad jo išvengtų“, – sakė M. Laurinavičius.

Jis taip pat pažymi, kad ekonominė Ukrainos padėtis yra tragiška. Įvairiais vertinimais, V. Janukovyčius turi tris–keturis mėnesius, kol ižde nebeliks pinigų. Po to nebebus pinigų mokėti algoms ir pensijoms.

„Tai reikštų režimo krachą. Vilniuje, kiek žinau, V. Janukovyčiui buvo siūloma kredito linija, jis atmetė bandydamas išsiderėti dar daugiau. Tai dabar Europoje su juo praktiškai niekas nešneka“, – teigė M. Laurinavičius, pridurdamas, kad V. Janukovyčiui liko tik Rusija.

„Kuo ta situacija tęsiasi ilgiau, tuo V. Janukovyčius spaudžiamas į kampą“, – teigia apžvalgininkas.

Jo nuomone, numaldyti protestuotojus buvo galima balsuojant dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, tačiau šiuo metu protestuotojai jau reikalauja išankstinių prezidento ir parlamento rinkimų.

„Su kiekviena diena jo padėtis tik prastėja. Teoriškai jis gali panaudoti jėgą net ir šiandien. Kol kas sunku pasakyti, ar tie bauginimai iš tiesų ką nors reiškia. Bet jis gali panaudoti jėgą, gali išvaikyti tuos žmones, sodinti į kalėjimus. Tik tada kyla klausimas, ar jis apskritai sugebės suvaldyti padėtį šalyje“, – sakė M. Laurinavičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Protestai Ukrainoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...