captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krymo totoriai: mūsų padėtis Ukrainoje negerėja

Krymo totoriai, susiduriantys su socialinėmis, švietimo, žemės grąžinimo ir kitomis problemomis, tikisi, kad padėtis pasikeistų Europos Sąjungai (ES) su Ukraina pasirašius asociacijos sutartį. Jie siekia, kad opūs klausimai būtų įtraukti į ES ir Ukrainos derybų darbotvarkę po mėnesio vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Krymo totoriai, susiduriantys su socialinėmis, švietimo, žemės grąžinimo ir kitomis problemomis, tikisi, kad padėtis pasikeistų Europos Sąjungai (ES) su Ukraina pasirašius asociacijos sutartį. Jie siekia, kad opūs klausimai būtų įtraukti į ES ir Ukrainos derybų darbotvarkę po mėnesio vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje.

Vilniuje apsilankę Krymo totorių visuomeninio parlamento vadovai susitikimuose su Ministru Pirmininku, Seimo nariais skundėsi negerėjančia totorių padėtimi Ukrainoje. Į Krymą, savo istorinę žemę, po 1944 m. masinės deportacijos į Vidurinę Aziją, grįžo tik apie 270 tūkst. totorių. Jų visuomeninio parlamento vadovas tremtyje ir kalėjimuose praleido 15 metų.           

Krymo totoriai daugiau nei dvidešimt metų siekia , kad įstatymu būtų apibrėžta, kas yra kolektyvinė deportacija – tai esą padėtų išspręsti daug problemų.  

„Padėtis ypač pasikeitė prieš trejus metus atėjus į valdžią dabartiniam prezidentui. Tokio šovinizmo ir nacionalinės diskriminacijos per 23 m. šalies nepriklausomybės dar nebuvo. Vyksta etninis valymas – žmonės iš darbo atleidžiami vien dėl to, kad yra Krymo totoriai“, – skundėsi Krymo totorių visuomeninio parlamento pirmininkas Mustafa Džemilevas.

Krymo pusiasalyje veikia tik 15 mokyklų, kuriose totorių mokiniai turi galimybę mokytis gimtosios kalbos, bet trūksta vadovėlių. Be to, Ukraina Krymo totoriams nesudaro sąlygų susigrąžinti anksčiau priklausiusias žemes.   

Privatizuojant žemę, pirmenybė teikiama tiems, kurie buvo kolūkio nariais. O dauguma Krymo totorių į pusiasalį sugrįžo tik 1989 m., prasidėjus Michailo Gorbačiovo „Perestroikai“.           

 „Žemės klausimas susijęs su korupcija. Beveik kiekvienas Kijevo valdininkas turi sklypų Kryme. O mes negalime atgauti savo šešių arų. Mums sako, kad esame savavališkai užėmę žemės sklypus. Taip, mes pripažįstame užėmę apie 17 proc. visos mums priklausančios žemės, bet tai – mūsų istorinė žemė“, – tikino M. Džemilevas.

Krymo totoriai siekia, kad tautos teisių ir interesų nagrinėjimo klausimai būtų įtraukti į ES ir Ukrainos derybų darbotvarkę po mėnesio Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.        

„Krymo totorių problemas galima būtų išspręsti tik turint tarptautinį palaikymą. Tarptautinės žmonių teisių gynimo organizacijos pasisako už žmonių teises, už Krymo totorių teisių grąžinimą. Mus gina Jungtinių valstijų Valstybės departamentas, konstatavęs, kad mes Ukrainoje – diskriminuojami“, – teigė Krymo totorių visuomeninio parlamento tarptautinių ryšių kuratorius Ali Chamzinas.

Krymo totoriai tikisi Europos Bendrijos palaikymo ir per kitąmet vyksiantį tarptautinį forumą Krymo totorių problemoms spręsti.   

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...