Pasaulyje

2019.02.13 16:41

NATO rengiasi pasauliui be INF sutarties

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.13 16:41

NATO rengiasi pasauliui, kuriame sutartys neberibos pavojingų vidutinio nuotolio raketų, sako aljanso generalinis sekretorius, Briuselyje prasidedant gynybos ministrų susitikimui. Tačiau ir Jensas Stoltenbergas, ir Jungtinės Valstijos tikina, kad neplanuoja Europoje dislokuoti naujų branduolinių raketų, nors Rusija jau dislokuoja batalionus savų raketų, pažeidžiančių 1987-aisiais pasirašytą sutartį.

Laikinasis Amerikos gynybos sekretorius ragina kitas NATO nares ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir parodyti to rezultatus.

NATO sąjungininkės nežino, ar laikinasis Amerikos gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas bus paskirtas nuolatiniu.

Jo pirmtakui, generolui Jamesui Mattisui pprezidentas Donaldas Trumpas nebeleido sulaukti šio ministrų susitikimo ir dar kartą nuraminti sąjungininkų. Jį nušalino, vos perskaitė aštrų atsistatydinimo laišką su kritika prezidentui nerodant deramos pagarbos sąjungininkams.

Tad trečiadienį aljanso ministrai mėgins apčiuopti, ar laukia permainos. Klausys kiekvieno P. Shanahano žodžio: ar jis pirmiau vardys Amerikos prioritetus, ar reikalavimus sąjungininkams daugiau mokėti ir geriau rengtis.

„Svarbus yra ir sunkus darbas, kurį planuojame dėl parengties, – kalbėjo laikinasis JAV gynybos sekretorius. – Jūsų lyderystė nuostabi pritraukiant daugiau lėšų, daugiau išteklių. Tikrasis mūsų tikslas dabar yra paversti tai rezultatais. Turime daugiau kalbėtis ir apie mūsų viziją, ko galėtume pasiekti pasaulyje, kur grėsmės nuolat keičiasi.“

Kitos NATO šalys nežino, kada Amerika įvykdys D. Trumpo pažadą išvesti pajėgas iš Sirijos, ir kas laukia didžiausios aljanso misijos Afganistane, kai D. Trumpo administracija pradėjo derybas su Talibanu.

Bet labiausiai sąjungininkai nori aiškumo dėl Vašingtono planų, kaip elgsis, kai rugpjūtį baigsis pusmečio laikotarpis, per kurį ir JAV, ir Rusija pasitrauks iš vidutinio nuotolio raketų sutarties. Amerika tikina, kad nieko nedaryti nebegali, bet atsakys ne branduoline, o įprastine ginkluote.

„Planuojame ateitį be vidutinio nuotolio raketų sutarties ir su daugiau Rusijos raketų, – sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. – Neužbėgsiu už akių šiam darbui, nes tai labai svarbu. Neskubėsime. Bet galiu pasakyti, kad mūsų atsakas bus vieningas – NATO sąjungininkai veiks drauge – jis bus pamatuotas ir gynybinis, nes, žinoma, naujų ginklavimosi varžybų nenorime.“

Visos NATO narės gruodį pritarė JAV vertinimui, kad Rusija seniai pažeidžia sutartį, bet vis dar nėra tikros, ar geriausias atsakas – iš jos trauktis. Maskva iškart ėmė aiškinti, kad sutartį pažeidžia Amerika. Naujas raketas Europoje dislokuoti žada tik jei tai padarys Vašingtonas, nors NATO sako, kad keli batalionai jau dislokuoti.

„Rusijos prezidentas gynybos ministerijai davė užduotį imtis atsakomųjų veidrodinių priemonių, – kalbėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. – Vyriausiajam vadui generalinis štabas pristatė priemonių sąrašą, ir jis buvo patvirtintas. Per šiuos ir kitus metus, turime sausumai pritaikyti jūrinį tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų kompleksą „Kalibr“, gerai pasirodžiusį Sirijoje.“

NATO ir Amerika kaip tik tikina, kad veidrodinio atsako nesiims.

„Neturime jokių ketinimų Europoje dislokuoti naujų branduolinių sausumos sistemų, – patikino J. Stoltenbergas.

Bet išlaikyti Europos vienybę bus sunku, kai dalis sostinių vis dar prisimena audringus protestus devintajame dešimtmetyje, kai Amerika Europoje nusprendė dislokuoti savąsias raketas, atsakydama į tokį pat Sovietų Sąjungos žingsnį.

Šįkart prie NATO stalo sėdės jau trisdešimt sąjungininkų. Vakar oficialiai pakeitusi pavadinimą Šiaurės Makedonija pakviesta prisijungti prie aljanso.

Dešimt metų narystę blokavo Graikija, kol ginčas dėl pavadinimo išspręstas.

„Mačiau, kaip vakar NATO vėliava buvo iškelta virš jūsų šalies, Šiaurės Makedonijos, vyriausybinių pastatų. Išties laukiu dienos, kai galėsime padaryti tą patį – jūsų vėliavą iškelti čia, greta 29 kitų vėliavų prie NATO pastato“, – pasveikino NATO generalinis sekretorius.

Šiaurės Makedonijos ministrė sakė, kad politinė drąsa atsiperka – permainos įmanomos net Balkanuose.

„Mes galime veiksmais, poelgiais ir žingsniais sustiprinti mūsų bendrą stabilumą ir prisidėti prie NATO“, – patikino Šiaurės Makedonijos gynybos ministrė Radmila Šekerinska.

Atviros NATO durys – ne tik žodžiai, bet tikras įsipareigojimas, sako ministrė. Visateise nare Šiaurės Makedonija taps, kai stojimo sutartį ratifikuos visos NATO narės.

Plačiau – reportaže