Pasaulyje

2019.02.06 10:46

Airija konsultuosis dėl „Brexito“: mums reikia teisinių garantijų, o ne vien gerų norų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.06 10:46

Trečiadienį į Briuselį konsultacijų dėl „Brexito“ vyksta Airijos premjeras. Airija, kartu su britų kontroliuojama Šiaurės Airija, virto pagrindine „Brexito“ problema, nes pagal blogiausią scenarijų, jei šias teritorijas atskirs nauja siena, Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti ginkluoti nesutarimai tarp vietos protestantų ir katalikų.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May trečiadienį baigia vizitą Šiaurės Airijoje, kur ji konsultavosi su vietos politikais bei verslininkais, kaip galima būtų apsieiti be sienos su Airija. „Brexito“ šalininkai tikina, kad tam yra techninių sprendimų, bet konkrečiau pakomentuoti nesiryžta.

Kita vertus, Šiaurės Airijos Demokratų junionistų partija (DUP), kurių balsais tik ir laikosi Th. May vyriausybė, jokiu būdu nenori sutikti, kad jei derybos dėl prekybos su Europos Sąjunga nesiseks, Šiaurės Airija gali taip ir likti bendroje muitų zonoje.

„Gyvybiškai svarbu, kad dabartinis atsarginis variantas būtų pakeistas, nes jis sukuria sieną tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės, o tai visiškai nepriimtina“, – kalbėjo Šiaurės Airijos DUP lyderė Arlene Foster.

Taigi Th. May, planuojanti ketvirtadienį vykti į Briuselį, priversta ieškoti gana migloto trečiojo kelio, nes prieš Europos Sąjungą nusistatę britų nacionalistai rizikuoja sugriauti taiką Šiaurės Airijoje atkūrusį 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimą.

„Pagal Belfasto sutartį, abi bendruomenės traktuojamos teisingai, vienodai pagal identitetą, etosą ir jų troškimus. Daugeliui sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos nebuvimas yra neatskiriama šių sąlygų dalis. Žinau, kad tai yra kertinis akmuo, aplink kurį susibūrė Šiaurės Airijos bendruomenė, kad atneštų taiką ir klestėjimą, ir nedarysiu nieko, kad tuo rizikuočiau“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės premjerė Th. May.

Deja, likus mažiau nei keliems mėnesiams iki formalios Brexito dienos, atlernatyvus planas, kaip išvengti sienos tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos taip ir nepaaiškėjo.

„Visa tai buvo nagrinėjama per dvejus metus trukusias derybas. Ir neradome jokių alternatyvių scenarijų, kurie įvykdytų šią esminę sąlygą. Todėl mums reikia atsarginio varianto, paremto teisinėmis garantijomis, o ne vien gerais norais“, – sako Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.

Labai abejotina, kad Briuselyje kokia nors dalis, o tuo labiau didžioji dalis Jungtinės Karalystės problemų būtų permesta ant Airijos pečių, nes sąjungos šalių lyderiai ne kartą pabrėžė, kad šioje situacijoje Airija kaip Europos Sąjungos narė yra svarbesnė pusė.

Plačiau – Sauliaus Masalsko reportaže