Pasaulyje

2018.12.13 10:22

Th. May išlaikė partijos pasitikėjimo egzaminą

Galina Vaščenkaitė, LRT.lt, BNS2018.12.13 10:22

Jungtinės Karalystės valdančioji konservatorių (Torių) partija balsavimu išreiškė pasitikėjimą savo lydere Theresa May. „The Guardian“ skelbia, kad 200 partijos narių palaikė premjerę, o 117 balsavo už nepasitikėjimą.

Procedūra prasidėjo trečiadienį 17 val. Londono (19 val. Lietuvos) laiku, Th. May pasisakymu. Nuo 18 iki 20 val. Londono (20-22 val. Lietuvos) laiku įvyko balsavimas, kurio rezultatai buvo paskelbti 21 val. (23 val. Lietuvos laiku). 

Kai kurie įstatymų leidėjai po balsavimo socialiniuose tinkluose atskleidė, kurią stovyklą jie palaikė. Pavyzdžiui, Margot James įkėlė nuotrauką, kurioje matyti jos balsalapis ir pažymėtas punktas, kad įstatymų leidėja „pasitiki Theresa May kaip partijos lydere“.

Nepasitikėjimo partijos lydere balsavimas inicijuotas, kai tam būtinas Torių parlamentarų skaičius (48 nariai arba 15 proc. nuo visų Torių atstovų Bendruomenių Rūmuose) trečiadienį pateikė laiškus apie nepasitikėjimą partijos vadove už šią procedūrą atsakingam partijos nariui Grahamui Brady, vadinamojo „1922 komiteto“ vadovui.

Tai vidinė Torių partijos procedūra, kurią gali inicijuoti ir kurios metu balsuoja tik Torių partijos nariai – priešingai nei (paprastai opozicijos) inicijuojami balsavimai dėl nepasitikėjimo premjeru, kuriuose balsuoja visi Bendruomenių Rūmų nariai.

Th. May pralaimėjimo atveju įpėdinis gautų ir premjero postą

Balsavime galėjo dalyvauti visi 315 konservatorių parlamentarai. Nepasitikėjimui paskelbti reikėjo paprastosios daugumos – 158 balsų.

Th. May laimėjus trečiadienio balsavimą savo partijoje, artimiausius metus kitas toks nepasitikėjimo balsavimas negalės būti inicijuojamas.

Jei Th. May būtų pralaimėjusi nepasitikėjimo balsavimą savo partijos viduje, vyriausybė būtų išlikusi konservatorių rankose, o Th. May likusi premjere, bet būtų skelbiami nauji partijos lyderio rinkimai, kuriuose ji negalėtų dalyvauti. Išrinkus naują partijos lyderį(-ę) ji(s) būtų pakeitęs Th. May ir premjerės poste.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vargas dėl Airijos sienos

LRT.lt primena, kad valdančioji Torių partija balsavimą dėl nepasitikėjimo Th. May inicijavo po to, kai ši pirmadienį vakare atidėjo antradienį turėjusį vykti lemiamą Jungtinės Karalystės parlamento balsavimą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties.

Neabejojama, kad šį žingsnį premjerė žengė įsitikinusi, kad nepavyks mobilizuoti pakankamo įstatymų leidėjų palaikymo suderėtam ir vyriausybės patvirtintam „Brexito“ sutarties projektui. Antradienį vyriausybės atstovas paskelbė, kad parlamento balsavimas dėl „Brexito“ sutarties įvyks iki 2019 m. sausio 21 d.

Th. May vyriausybės su ES suderėtoje „Brexito“ sutartyje daugiausia nesutarimų kelia Šiaurės Airijos apsidraudžiamoji priemonė (backstop). Jai nepritaria ir kietojo „Brexito“ šalininkai valdančiojoje Torių partijoje, ir opozicija.

AFP/Scanpix nuotr.

Th. May kritikai piktinasi, kad siekiant išsaugoti sieną atvirą po „Brexito“, visa Jungtinė Karalystė būtų palikta muitų sąjungoje su Europos Sąjunga, ir pats iš jos išstoti Londonas nebegalėtų. Ir Th. May, ir ES lyderiai ne kartą yra pabrėžę, kad joks „Brexito“ susitarimas negalimas be apsidraudžiamosios priemonės Šiaurės Airijai.

Nuo pirmadienio Th. May atnaujino diskusijas su ES šalių lyderiais, siekdama daugiau nuolaidų Londonui. Tačiau tiek ES institucijų, tiek šalių narių vadovai pabrėžia, kad iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sąlygų neįmanoma. Daugiausia, ko britai gali tikėtis – užsitikrinti iš ES papildomų politinių, teisiškai neįpareigojančių patikinimų, kad sprendimo dėl Airijos sienos klausimo bus siekiama kuo greičiau.

Svarstomi visi scenarijai

Jungtinė Karalystė iš ES turi išstoti iki 2019 m. kovo 29 d. Senkant laikui patvirtinti susitarimą dėl „Brexito“, vis realesnis tampa ekonomiškai ir politiškai skausmingiausias – pasitraukimo be jokios sutarties – scenarijus.

SIPA/Scanpix nuotr.

„Brexito“ priešininkai neatsisako ir antro referendumo galimybės, tikėdamiesi, kad dar įmanoma sustabdyti šalies pasitraukimą iš ES. Jų viltis sustiprino pirmadienį Europos Teisingumo Teismo priimtas sprendimas, kad Jungtinė Karalystė gali vienašališkai, be papildomo ES institucijų ar likusių 27 šalių narių pritarimo, nutraukti „Brexitą“. Tokiu atveju ji liktų ES nare nepakitusiomis sąlygomis.

Th. May ir jos vyriausybė laikosi pozicijos neskelbti antrojo referendumo, argumentuodami tuo, kad turi būti įgyvendinama prieš daugiau nei dvejus metus piliečių referendume išreikšta valia palikti ES.