Pasaulyje

2018.12.12 06:57

Th. May absurdo teatras Vestminsterio rūmuose

LRT.lt2018.12.12 06:57

Pirmadienį Vestminsterio rūmai labiau priminė ne parlamentą, o farso komediją. Košės privirta daug, ir ją srėbti teks ne kam kitam, o patiems britams, „Deutsche Welle“ nuomonių skiltyje rašo apžvalgininkė Barbara Wesel.

Paskutinę akimirką Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pranešė atidedanti balsavimą dėl savo „Brexito“ plano. Toks žingsnis jos vyriausybę kuriam laikui galbūt ir išgelbės, tačiau padidins kietojo „Brexito“ tikimybę, įsitikinusi straipsnio autorė.

Pirmadienį Vestminsterio rūmai labiau priminė ne parlamentą, o farso komediją: nuo pat ryto šalies ministrė pirmininkė po TV studijas vaikėsi lojalų jai ministrą Michaelą Gove`ą, kad įsitikintų, jog balsavimas dėl „Brexito“ susitarimo vyks taip, kaip planuota.

Vidurdienį Dauning Strito atstovė pranešimą patvirtino.

Po pusvalandžio Th. May staiga apsigalvojo ir pranešė atidedanti balsavimą, kuris, ko gero, būtų jai lėmęs katastrofišką baigtį. Dabar ji veikiausiai išsiųs saviškius kalėdinių atostogų, o kad nebūtų nuobodu, įduos į rankas po „Brexito“ sutartį – pasiskaityti. Gražių švenčių!

Paprasčiausiai tempia laiką

Anot B. Wesel, panašu, kad Th. May daro viską, ką gali, kad tik kaip nors „prastumtų“ šį susitarimo projektą. Ji nori palikti parlamentą bent trumpam nežinioje, tikėdamasi, kad mėgaujantis kalėdiniu punšu ir keptais kalakutais kietojo „Brexito“ baimė sustiprės, o pasipriešinimas jos paruoštam planui – nuslops.

Straipsnio autorė primena, kad per derybas dėl „Brexito“ Th. May svyravo, dvejojo ir stūmė sprendimų priėmimą kuo toliau – kaip kokia recidyvistė. Briuselyje derybos praktiškai negalėjo judėti į priekį, nes Londonas, galima sakyti, derėjosi pats su savimi. Košės privirta daug, ir ją srėbti teks ne kam kitam, o patiems britams.

Th. May, Reuters/Scanpix nuotr.

Matant, koks absurdo teatras vyksta Londone, Briuselio įstatymų kūrėjams liko tik kraipyti galvas. Dabar Th. May prarado paskutinius žmonių pasitikėjimo ja likučius. Kai kam visa tai gali priminti senų gerų „Monty Python“ komedijų epizodus – bet anų kvailiojimas bent jau buvo gerai surežisuotas, pastebi B. Wesel.

Pirmadienį Th. May dar sykį pakartojo, kad esamas susitarimo projektas – geriausias „Brexito“ sprendimas, kokį tik įmanomas. Deja, kažin ar nuvargęs jos pažadų optimizmas ką nors dar guodžia.

Viltis miršta paskutinė

Ministrės pirmininkės žaidimai gali turėti nemalonių padarinių, mano B. Wesel. Šią savaitę Th. May vėl skrenda į Briuselį reikalauti, kad apsidraudžiamoji priemonė dėl Šiaurės Airijos (backstop), kurios paskirtis – užtikrinti, kad Airijos siena liktų atvira, būtų iš susitarimo išbraukta. Apžvalgininkės teigimu, Th. May labai pasiseks, jei 585 puslapių skyrybų sutarties niekas nešvystelės į ją pačią.

Po viršūnių susitikimo Briuselyje Th. May teks, pabrukus uodegą, paršliaužti atgal į Londoną ir pripažinti, kad, išbandžius visas priemones „Brexito“ šalininkų reikalavimams patenkinti, pralaimėjimas vis dėlto neišvengiamas.

Tačiau ar to pakaks, kad įveiktų tiek pačių konservatorių, tiek atskirų opozicijos grupių pasipriešinimą? Labiau panašu, kad priešiškumo Th. May atžvilgiu bus tik daugiau, mano rašinio autorė B. Wesel.

Po to, kai buvo pranešta, kad balsavimas buvo atidėtas, Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon Th. May elgesį pavadino „apgailėtinu bailumu“. Gal kuriam laikui britų premjerei ir pavyko išsaugoti savo kabinetą ir politinę galią, bet jos lemtis aiški, įsitikinusi apžvalgininkė.

Išlikti valdžioje žmonių gerovės sąskaita

B. Wesel įsitikinusi: nuspręsdama atsitraukti Th. May tik švaisto labai brangų laiką – laiką, kuris gyvybiškai reikalingas galutiniams sprendimams dėl „Brexit“ priimti arba esamam susitarimui peržiūrėti. Nes kitas tiesmukas sprendimas šioje politinėje aklavietėje – dar vienas referendumas.

„Brexito“ priešininkai prie Vetsminsterio rūmų, AFP/Scanpix nuotr.

Taip elgdamasi ministrė pirmininkė, pati to nesuvokdama, žaidžia į naudą tiems savo partijos fanatikams, kurie dabar reikalauja kietojo „Brexito“ – pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.

Pagaliau sunkvežimiai juk turės ir toliau kažkaip važinėti į Doverį.

Anot B. Wesel, visas šis reikalas – tai išsipildymu nė nekvepianti fantazija su pragaištingais ekonominiais padariniais, kuriuos numatyti ganėtinai paprasta.

Partijos politiką ir norą išlikti valdžioje Th. May iškėlė aukščiau bendros savo šalies gerovės. Taip jau yra, rašo B. Wesel, kad politika – neatsiejama nuo strategijos: reikiamus dalykus reikia daryti reikiamu laiku. Tačiau tai, ką daro Th. May, tėra politinio pasidavimo aktas, kurio ji griebiasi tik tam, kad nenuriedėtų jos pačios galva. Deja, stebėti visa tai tenka su siaubu ir pasišlykštėjimu.