captcha

Jūsų klausimas priimtas

Religinio turizmo srautai kelia ekologijos problemą

Vasarą daugybė piligrimų keliauja į šventoves, vienuolijas, abatijas – vietoves, kuriose glūdi istorinės ir meninės tikėjimo šaknys, pasisemti dvasinės ramybės, pailsėti bei pasidžiaugti meno grožybėmis.
Lurdas, Jean-noël Lafargue nuotr.
Lurdas, Jean-noël Lafargue nuotr.

Vasarą daugybė piligrimų keliauja į šventoves, vienuolijas, abatijas – vietoves, kuriose glūdi istorinės ir meninės tikėjimo šaknys, pasisemti dvasinės ramybės, pailsėti bei pasidžiaugti meno grožybėmis.

Vien per Žolinę visame pasaulyje žinomoje Lurdo Švč. Mergelės Marijos šventovėje Pirėnų kalnų papėdėje Prancūzijoje laukiama apie 10 tūkst. prancūzų piligrimų, dalyvaujančių 140-joje nacionalinėje piligrimystėje.

Kadangi jau kurį laiką piligrimystė ir religinis turizmas auga, klausimą, kiek šis reiškinys kainuoja aplinkai, kelia katalikiško portalo „Aleteia“ žurnalistai, kuriuos cituoja Vatikano radijas.

„Aleteia“ žurnalistai atkreipia dėmesį į kartu su maldininkų srautų augimu iškylančią problemą – daugėja ir lėktuvų, traukinių, autobusų maršrutų, didėja ir atliekų kiekiai, pagaminama daugiau dujų, kurios teršia aplinką.

Ir šią vasarą religinis turizmas suburs milijonus krikščionių, keliaujančių į šventas vietas, išsibarsčiusias po visą pasaulį – pradedant nuo Meksikos, kur, Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, pagerbti Gvadalupės Madonos kasmet atvyksta apie 10 mln. piligrimų. Katalikybės širdis Roma sulaukia apie 7 milijonų maldininkų. Medžjugorjė, Jeruzalė, Asyžius, Lurdas kartu su kitomis religinėmis vietovėmis kasmet pritraukia daugiau nei 300 milijonų lankytojų. Šie piligrimų srautai atneša maždaug 18 mlrd. dolerių apyvartą.

Išrinkus popiežių Pranciškų padidėjo susidomėjimas kulto vietomis. Tai liudija internetinių paieškų duomenys, fiksavę ryškų viešbučių paklausos didėjimą piligrimų traukos vietose. Beje, šalia kitų istorinių gausiai lankomų kulto vietovių, po popiežiaus Pranciškaus išrinkimo minios piligrimų ėmė plūsti į Buenos Aires.

Pasak Argentinos sostinės mero, ruošiamasi sudaryti piligriminį maršrutą, pristatantį vietas, kuriose dažniausiai lankydavosi būsimasis popiežius Bergoglio, būdamas vyskupu ar kardinolu.

Piligrimystės ir „religinio turizmo“ grėsme ekologijai susirūpino „Ekologiškai švarios piligrimystės tinklas“, oficialiai gimęs Asyžiuje (Italija) 2011 m. Šis projektas stengiasi suvienyti piligrimysčių centrus visame pasaulyje siekiant bendro tikslo – kad religinio pobūdžio kelionės atitiktų aplinkos apsaugos ir tvarumo kriterijus.

Tai vienas didžiausių judėjimų, besirūpinančių klimato kaitos problemomis, inicijuotas devynių pagrindinių pasaulio religijų. Jo tikslas – įkvėpti religinius lyderius, piligrimus, savivaldybes ir piligrimysčių centrų atstovus stengtis, kad piligrimystės būtų ekologiškesnės.

Tinklui jau priklauso 25 piligrimystės centrai visame pasaulyje, tarp jų – Asyžius, Santjago di Kompostela, Jeruzalė, Kenterberis, sikhų šventasis miestas Amritsar Indijoje, armėnų krikščionybės centras Ečmiadzinas, induistų šventasis miestas Varanasi.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...