captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujos JAV sankcijos Iranui: kaip jos veikia ir ką darys Europa?

Pirmadienį įsigaliojo naujos JAV sankcijos Iranui. Tai dar viena JAV ekonominio konflikto su Teheranu salvė, kurios svarbiausi taikiniai – naftos eksportas ir finansų sektorius. Tuo metu Europai kol kas sunkiai sekasi suformuluoti atsaką – Irano klausimu ji atsidūrė vienoje pusėje su Pekinu bei Maskva ir priešingoje nei Vašingtonas, rašo žurnalistas Matthiasas von Heinas „Deutsche Welle“ publikuojamame straipsnyje.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kurios sankcijos įsigaliojo?

Baudžiamosiomis JAV sankcijomis siekiama smogti į pagrindinį Irano ekonomikos sektorių – energijos išteklių eksportą. Draudžiami bet kokie sandoriai su Irano naftos bendrovėmis, taip pat visų rūšių draudimo sutartys, įskaitant naftos tiekimo draudimo polisus. Sugriežtintos ir jau veikiančios sankcijos Irano finansų sektoriui: nuo pirmadienio draudžiami visi finansiniai sandoriai su Irano centriniu banku ir kitais bankais.

Pasak M. von Heino, JAV norėtų, kad Irano naftos eksportas visiškai nutrūktų. Pajamos iš naftos pardavimų sudaro apie 80 proc. visų Irano biudžeto įplaukų, o 60 proc. biudžeto išlaidų atitenka valstybinėms įmonėms bei institucijoms. Tad šalis yra itin priklausoma nuo pajamų iš šio sektoriaus.

Kokios sankcijos jau veikė iki šiol?

Gegužės 8 d., vienašališkai pasitraukusios iš Jungtinio išsamaus veiksmų plano, dažnai vadinamo tiesiog Irano branduoline sutartimi, JAV nustatė savo partneriams du terminus užbaigti sandorius su Iranu.

Pirmasis 60 dienų terminas suėjo rugpjūčio 6 d. Nuo tada Iranui nebeleidžiama prekiauti JAV doleriais. Sankcijos paskelbtos ir kitiems svarbiausiems Irano pramonės sektoriams, pvz., automobilių ir kilimų gamybai. Visiškai uždrausta pardavinėti komercinius keleivinius lėktuvus ir esamų modelių atsargines dalis, kurių gauti jau ir taip buvo sunku.

Antrasis terminas sukako lapkričio 5 d. – kai ir įsigaliojo naujasis sankcijų paketas.

Ko siekiama šiomis sankcijomis?

Kaip tvirtina Donaldo Trumpo administracija, šiuo „maksimaliu spaudimu“ siekiama priversti Irano vadovus pakeisti kursą. Gegužės 21 d. valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pristatė 12 reikalavimų sąrašą, kuriuos Iranas turėtų įgyvendinti, kad JAV atšauktų sankcijas.

JAV prezidentas D. Trumpas ir Irano prezidentas H. Rouhanas, AFP/Scanpix nuotr.

Tarp kitų sąlygų, Teheranas turėtų nutraukti savo raketų programą ir „paramą Artimųjų Rytų teroristinėms grupuotėms, įskaitant „Hezbollah, „Hamas“ ir „Palestinos islamo džihadą“. Be to, M. Pompeo pareiškė, kad Iranas privalo išvesti visas jam pavaldžias karines pajėgas iš Sirijos ir demobilizuoti Irake esančias šiitų sukarintas grupuotes.

Tiesa, M. von Heinas atkreipia dėmesį, kad į šį sąrašą neįtrauktas reikalavimas pakeisti valdžią Irane. Visgi vieši D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono pareiškimai leidžia manyti, kad iš Vašingtono perspektyvos, destabilizacija ir režimo pokyčiai Irane būtų sveikintini.

Koks ligšiolinis sankcijų poveikis?

Irano valiuta rialas sparčiai pinga ir šiemet neteko jau 70 proc. vertės. Infliacija auga kaip ant mielių. Irano energetikos eksportas nuo birželio sumažėjo kone trečdaliu. Augančią energijos kainą, kurią šalies gyventojai skausmingai jaučia degalinėse, taip pat lemia sankcijų sukelta išteklių stoka.

Po neilgai trukusio bendradarbiavimo ir tarptautinių investicijų „medaus mėnesio“ daugelis tarptautinių įmonių nuo gegužės mėnesio ruošiasi trauktis ar jau pasitraukė iš Irano. Bėga ir nemažai europinių bendrovių, kurios baiminasi prarasti gerokai pelningesnę JAV rinką, rašo M. von Heinas.

Importas į Iraną sulėtėjo visuose sektoriuose. Pvz., vis sunkiau gauti gyvybiškai svarbių vaistų, todėl nepaprastai išaugo jų kaina.

Vis dėlto Iranas turi ilgametę kovos su JAV sankcijomis patirtį ir paskelbė pereinantis prie „pasipriešinimo ekonomikos“. Politiniu požiūriu Vašingtono sankcijos tik sustiprins Irano ultrakonservatyvias jėgas, kurios nuo seno priešinasi bet kokiam suartėjimui su Vakarais, įsitikinęs straipsnio autorius.

Ką darys ES?

Autorius pabrėžia, kad siekdama politinių tikslų, JAV naudojasi dominavimu pasaulinėse finansų rinkose ir tuo, kad yra patrauklesnė verslui nei Iranas. Dėl to priemonės, iš esmės leidžiančios Vašingtonui reguliuoti europines ir kitas tarptautines įmones, yra labai griežtos.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Federica Mogherini, AFP/Scanpix nuotr.

Rugsėjo pab. ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini paskelbė, kad ES kuria Specialiosios paskirties priemonę (SPP), kuri padės įmonėms ir toliau dirbti su Iranu. SPP veiktų kaip birža, leidžianti Europos ir Irano bendrovėms sudarinėti sandorius ES kliringo rūmuose. Pavyzdžiui, naftos tiekimą galima būtų apmokėti tekstilės gamybos įrengimais. Toks mechanizmas pradangintų per tarptautines finansų rinkas judantį pinigų srautą.

Visgi, kaip pastebi M. von Heinas, SPP anaiptol dar neveikia, niekas nė nenutuokia, kur ši institucija įsikurs. Paprastai informacija apie naujas ES institucijas sulaukia daug dėmesio iš šalių, pageidaujančių priimti jų būstines, bet SPP atveju taip nenutiko. Bendrijos valstybės narės vengia siūlytis baimindamosi užsitraukti Vašingtono pyktį. J. Boltonas pagrasino, kad JAV nesitaikstys, jei „Europa ar kas nors kitas bandys išsisukinėti nuo mūsų sankcijų“.

Vienašalis Vašingtono pasitraukimas iš branduolinės sutarties ir sankcijų įvedimas pagilino transatlantinį susiskaldymą. „Dabar šiuo, vienu svarbiausių šiandienos klausimų, Europa atsidūrė vienoje pusėje su Pekinu bei Maskva ir priešingoje nei Vašingtonas“, – rašo M. von Heinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: JAV sankcijos Iranui, Iranas, JAV, Europos Sąjunga

Pasaulyje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...