Pasaulyje

2018.10.07 15:29

Latvijos rinkimuose daugiausiai balsų surinko Rygos mero N. Ušakovo socialdemokratų partija „Santarvė“

BNS, LRT.lt2018.10.07 15:29

Galutiniais duomenimis, suskaičiavus balsus 1078 apylinkėse iš 1078, Latvijos visuotinius rinkimus laimėjo šalies rusus atstovaujanti ir daugelio analitikų prorusiška ar net prokremliška laikoma socialdemokratinė partija „Santarvė“. Pastaruoju metu partija mėgina išplėsti elekrotatą ir šios etikėtės atiskratyti. Antroje vietoje liko kita, populistine laikoma, partija „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV) ir Naujoji konservatorių partija, rodo sekmadienį paskelbti balsavimo rezultatai.

Daugiausiai balsų (19,80 proc.) surinko „Santarvė“, KPV LV gavo 14,25 proc. balsų, o Naująją konservatorių partiją palaikė 13,59 proc. rinkėjų.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė Aljansas „Plėtra/Už!“ (12,05 proc.), penktoje – Nacionalinis aljansas (11,02 proc.), šeštoje – „Žalieji ir valstiečiai“ (9,92 proc.), septintoje – Naujoji Vienybė (6,70 proc.).

„Neįmanoma jokia koalicijos kombinacija be „Santarvės“, kuri atrodytų darbinga ir stabili“, – šios partijos pirmininkas Rygos meras Nilsas Ušakovas sakė naujienų agentūrai LETA.

„Priešingu atveju gali susikurti ksenofobų ir gėjų teisių šalininkų koalicija, o tokia vyriausybė išsilaikytų tik dvi ar tris savaites“, – pridūrė jis.

Anksčiau glaudžius ryšius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ palaikiusi „Santarvė“ yra populiari tarp Latvijos rusų, sudarančių apie ketvirtadalį tarp 1,9 mln. šalies gyventojų. Ji laimėdavo daugiausiai balsų per trejus pastaruosius rinkimus.

Vis dėlto ji niekada nepateko į vyriausybę, nes nerasdavo koalicijos partnerių. Visgi prieš rinkimus populistai neatmetė galimybės padėti šįkart prasiveržti „Santarvei“ į valdžią.

KPV LV kandidatas į ministro pirmininko postą teisininkas Aldis Gobzemas neseniai leido suprasti, kad jo partija neprieštarautų jungtis į koaliciją su „Santarve“.

„KPV LV gali dirbti su bet kuo, nesame nubrėžę jokių raudonų linijų dėl kitų politinių jėgų“, – sakė jis per debatus televizijoje TV24.

Buvęs teatro aktorius Artusas Kaiminis, vadovaujantis populistų partijai KPV LV, birželį buvo trumpam sulaikytas dėl įtariamos korupcijos, tačiau rinkėjams tai, regis, nė motais.

„Santarvė“ ir dvi populistinės partijos dabar galėtų sudaryti koaliciją – drauge jos turėtų 55 mandatus 100 vietų parlamente.

Tuo tarpu už Europos Sąjungą ir NATO pasisakantis liberalusis susivienijimas „Už plėtrą/Už!“ gavo 12,04 proc. balsų ir užėmė ketvirtą vietą. Jam pavyko aplenkti dabartinei valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai priklausantį Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ -„Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę susivienijimą (VL-TL/JLNN). Pastarasis surinko 11,03 proc. balsų.

Už premjero Mario Kučinskio centro dešiniųjų Žaliųjų ir valstiečių sąjungą (ŽVS) balsavo 9,96 proc. rinkėjų, o susivienijimas „Naujoji vienybė“ partija taip pat peržengė 5 proc. balsų slenkstį ir gavo 6,67 proc. balsų.

Netrukus turi prasidėti derybos dėl koalicijos, o dabartinės sudėties parlamentas dirbs iki lapkričio.

„Draugai latviai“

Dabartinė ŽVS, Nacionalinio Aljanso ir „Vienybės“ partijos vyriausybė sugebėjo atkurti šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią per 2008 metų finansų krizę, bet rinkėjai nuo šių partijų nusigręžė.

„Rinkėjai nori naujų veidų: dabartiniai ministrai negali pasiūlyti nieko džiuginančio“, – naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė politologas Filipas Rajevskis.

Balsavimą aptemdė kibernetinė ataka, per kurią socialiniame tinkle „Draugiem“ (Draugai), pagal populiarumą šalyje nusileidžiantis tik „Facebook“, buvo paskelbtas prorusiškas pareiškimas.

„Draugai latviai, tai susiję su jumis. Rusijos siena niekur nesibaigia. Rusiškasis pasaulis gali ir privalo suvienyti visus, kam brangus rusiškas žodis ir rusų kultūra – kad ir kur jie gyventų, Rusijoje ar už jos ribų. Dažniau vartokite šį žodžių junginį – „Rusiškasis pasaulis“, – sakoma žinutėje.

Pranešimo fonu buvo parinkta nuotrauka, kurioje matyti Krymo pusiasalį okupuojantys Rusijos kariai žaliomis uniformomis, Maskvos Raudonojoje aikštėje per paradą riedantys tankai ir kreivai besišypsantis V. Putinas.

Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 54,59 procento.

„Raudonasis spalis“

Analitikai dar prieš rinkimus spėjo, kad „Santarvė“, savo sąraše turėjusi keletą garsių etninių latvių, gali suvienyti jėgas su populistais, kad patektų į valdžią.

Jie taip pat perspėjo, kad „Santarvės“ pergalė gali pakreipti Latvijos užsienio politiką Rusijos naudai.

„Atkreipkite dėmesį, ką garsiai savo reklamoje kalba (prokremliška) Latvijos socialdemokratinė partija „Santarvė“: jie žada sumažinti išlaidas gynybai iki 1 proc. BVP“, – sakė politologas Marcis Bendikas.

„Tai prieštarauja NATO savitarpio supratimui. Tai yra jų esminis pažadas rinkėjams“, – sakė jis dienraščiui NRA.

Latvija prie NATO prisijungė 2004-aisiais. Ji – viena iš nedaugelio rytinių Aljanso narių, gynybai skiriančių 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Valstybių narių įsipareigojimas krašto gynybai skirti 2 proc. BVP yra įtvirtintas NATO dokumentuose.

Savo balsą rytiniame Rėzeknės mieste atidavęs Aigaras Karklinis sakė, kad perspektyvos, jog „Santarvė“ gali susivienyti su populistais, yra realios.

„Ketinu rinktis, kad Latvija būtų ES ir NATO dalimi, ir tikiuosi, kad dauguma mūsų tai (pasirinks), antraip šie rinkimai bus prisimenami kaip raudonasis spalis“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

LRT.lt primena, kad Latvijoje populiariam socialiniam tinklui „Draugiem“ (Draugai) šeštadienį, visuotinių rinkimų dieną, tapus kibernetinės atakos taikiniu, šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad tokių incidentų buvo tikimasi. 

Jis pridūrė, kad Latvijos valstybės institucijos yra gerai pasirengusios atremti bet kokį kišimąsi į rinkimus.  

Ministras atsisakė komentuoti, kas gali būti atsakingas už šią kibernetinę ataką. Anot jo, tą tyrimo metu nustatys atsakingos teisėsaugos institucijos. 

Kaip jau pranešta, socialiniame tinkle „Draugiem“ šeštadienį buvo paskleista prorusiškos propagandos.

Mėginant atidaryti svetainę Draugiem.lv vietoje įprasto pradinio puslapio vartotojus „pasveikindavo“ ekrane pasirodžiusi Rusijos vėliava ir skambantis šios šalies himnas.

Taip pat buvo paskelbta žinutė, kuria reiškiamas palaikymas vadinamajam „rusiškajam pasauliui“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.