captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikijos valdžia: vietoj nacionalinio transliuotojo – nauja korporacija, žurnalistus – į ligonines

Graikijos vyriausybė artimiausiu metu žada sukurti naują transliuotoją, tačiau dabar sutrikę ne tik daugiau kaip pustrečio tūkstančio darbo netekusių žmonių, bet, regis, ir patys politikai, neturintys vienos nuomonės apie tai, kaip geriausia spręsti šias problemas. Kas laukia Graikijos nacionalinio transliuotojo ir kokia nuotaika šalyje, kurios gyventojai, įsijungę televizorius, mato juodą ekraną?
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Graikijos vyriausybė artimiausiu metu žada sukurti naują transliuotoją, tačiau dabar sutrikę ne tik daugiau kaip pustrečio tūkstančio darbo netekusių žmonių, bet, regis, ir patys politikai, neturintys vienos nuomonės apie tai, kaip geriausia spręsti šias problemas. Kas laukia Graikijos nacionalinio transliuotojo ir kokia nuotaika šalyje, kurios gyventojai, įsijungę televizorius, mato juodą ekraną?

Palaiko nacionalinį transliuotoją

Nors streikai ar protestai Graikijoje nėra naujiena, šįkart jų priežastis ne tik neįprasta, bet apskritai beprecedentė. Ketvirtadienį šalyje nevažiavo autobusai, neveikė valstybinės įstaigos ir kai kurie universitetai, su nacionaliniu transliuotoju solidarizavosi ir pagrindinės komercinės televizijos bei radijo stotys. O tik paskelbus sprendimą antradienį vakare, visą naktį prie pastatų budėjo žmonės, dainuodami dainas ir tikėdamiesi pasaulio paramos, nes tai esą svarbu visiems.

Valdžiai paskelbus, kad 75 metus veikęs visuomeninis transliuotojas tiesiog uždaromas, stebėjosi ne tik tarptautinė žiniasklaida ir Europos transliuotojų sąjunga, išreiškusi susirūpinimą ir ragindama Graikijos premjerą Antonį Samarą kuo greičiau pakeisti sprendimą, kad būtų išvengta grėsmės demokratijai bei pliuralizmui. Susirūpino ir pati Europos Sąjunga, iš Graikijos norėjusi taupymo priemonių, bet teigusi, kad nenumanė, jog priemonės – visuomeninių kanalų sąskaita.

Tiesa, kai kurie laikraščiai ir apžvalgininkai išreiškė paramą tokiam drastiškam valdžios sprendimui.

Internete dabar galima pasirašyti peticiją prieš tokį žingsnį, Graikijoje – pasirinktu būdu palaikyti streikininkus, o socialiniuose tinkluose pasižiūrėti paskutinių transliacijos minučių vėlų antradienio vakarą, kai ekranai dar nebuvo juodi, vaizdo medžiagą.

Gąsdina sankcijomis

Graikijos visuomeninio transliuotojo ERT televizijos Naujienų tarnybos vyriausiasis redaktorius Fotis Kafarakis, paskelbus apie nutraukiamą transliuotojo darbą, iš darbo išėjo trečiadienį, apie 5 val. ryto. Prie pagrindinio pastato vis dar aidėjo muzika, rinkosi žmonės, žadėdami rinktis ir vėl.

„Šiuo metu oficialiai transliuotojas uždarytas, o valdžia ketina įkurti visiškai naują korporaciją, kurioje būtų daug mažiau personalo“, – sako F. Kafarakis ir pabrėžia, kad žurnalistai ir technikai toliau dirba bei transliuoja laidą apie politinius įvykius, o ją pertransliuoja mažas privatus komercinis kanalas. Visi kiti, pasak vyriausiojo redaktoriaus, ne eteryje, nes vyksta streikai, tačiau žmonėms sekti, kas vyksta parlamente, dabar sudėtinga.

Jurgita Montvydaitė, gyvenanti Graikijoje, sako, kad neseniai pasigirdo gąsdinimų sankcijomis, jeigu nacionalinio transliuotojo programas ir toliau pertransliuos maži privatūs kanalai ar bus transliuojama internetu.

„Pati nacionalinė televizija pranešė, kad Ekonomikos ministerija perspėjo, jog negalima pertransliuoti ir perduoti žinių iš nacionalinės televizijos studijos, kitaip bus didelė bauda arba iš puslapio ar kanalo bus apskritai atimtas leidimas“, – teigia pašnekovė. Ji pasakoja, kad kanalai informaciją pateikia vakarais, bet internete yra pora puslapių, kur galima matyti, kas vyksta prie nacionalinės televizijos pastato.

Nenori naujų rinkimų

F. Kafarakis LRT radijui sako, kad sudėtingiausia dabar laukti, o vilties duoda pažadai, kad ekranai greit nebebus juodi, nes po kelių mėnesių (tiesa, dabar jau imta kalbėti apie savaites) darbą pradės naujas transliuotojas, nors darbuotojų ten greičiausiai bus perpus mažiau nei dabar.

Dvi iš trijų koalicijos partijų (būtent mažesnės) oponuoja sprendimui transliuotoją uždaryti, ir nori naujo įstatymo, kuris anuliuotų dabartinį sprendimą. Visa tai reiškia tik didesnes problemas valdžioje – sako F. Kafarakis ir paaiškina, kad viskas, taip pat ir jo paties darbo vieta, dabar priklauso tik nuo valdžios.

Pasak F. Kafarakio, visos parlamento grupės dalyvauja susitikimuose, sprendžia, ką daryti. „Žinoma, niekas nenori, kad valdžia žlugtų. Jie sako, kad transliuotojo klausimas nėra toks esminis, kad dėl jo būtų rengiami nauji rinkimai, ypač šiai valdžiai išbuvus tik metus. Tačiau panašu, kad visi pripažįsta, jog vyriausybėje yra problemų“, – teigia žurnalistas.

Televizijoje – „baltieji drambliai“

Ypač daug sunkumų dabar tokiose vietose, kaip Kretos sala, kur ERT buvo vienintelis radijo kanalas graikų kalba, o kitų graikiškų televizijų signalas taip pat visada buvo prastas. „Ką dabar darysime, negi klausysime turkiškų naujienų?“ – klausė tarptautinių televizijų kalbinti gyventojai.

Kas bus daroma toliau, neaišku – įmanoma viskas: transliuotojo darbas gali būti atgaivintas, o gali būti, kad be užmokesčio dirbantys žurnalistai bus išprašyti iš ERT pastato, – sako F. Kafarakis.

„Nuo antradienio 11 val. vakaro mes visi bedarbiai ir laukiame naujo įstatymo, nes akivaizdu, kad be visuomeninio transliuotojo Graikija neliks. Mažesnės partijos net sako, kad šalies be visuomeninės televizijos ir radijo palikti negalima net valandai“, – pasakoja vyriausiasis redaktorius. Anot jo, niekas nežino, kas bus toliau: vieni kalba apie didžiulius politinius sprendimus, apie kuriuos esą tuoj išgirsime, pvz., apie naujus rinkimus, kiti – apie tai, kad po kelių dienų į pastatą įsiverš policija ir baigsis bet kokios transliacijos.

Premjeras A. Samaras teigia, kad ERT buvo neskaidrumo ir išlaidavimo simbolis. Tačiau darbuotojai sako, kad dėl to kalta pati valdžia, nuolat į radiją ir televiziją skyrusi savo samdinius. Diskusijų apie tai, ar Graikijos nacionalinis transliuotojas ERT, finansuojamas ne tik iš biudžeto, bet ir žmonėms mokant mokestį, ateinantį drauge su elektros sąskaita, dirba veiksmingai, buvo ir anksčiau.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius sako, kad ten dirba net 2 800 žmonių, o apie tai, kad organizacijos darbas prastas, buvo kalbama ir anksčiau. „Ten yra toks principas, kurio, ačiū dievui, nėra Lietuvoje, – kai į valdžią ateina kokia partija, kitai partijai priklausantys žurnalistai praktiškai tik užima vietą ir nelabai ką dirba“, – kalba H. Juškevičius. Pasak jo, tokie žmonės vadinami „baltaisiais drambliais“ – turi savo kabinetus, ateina, bet iš esmės nedirba.

Žurnalistus – į ligonines

Graikijoje gyvenanti J. Montvydaitė priduria, kad skundžiamasi ne tik dėl per didelio darbuotojų skaičiaus – patys žmonės nelabai tiki, kad ministras pirmininkas be niekur nieko sumanė uždaryti nacionalinę televiziją. Pasak pašnekovės, matyt, yra kažkoks užnugaris, galbūt – tarptautiniai kreditoriai, nes apie tokį planą buvo kalbėta jau prieš dvejus metus (minėta, kad iš nacionalinės televizijos turi būti atleista kažkiek darbuotojų), tik tuo niekas nenorėjo užsiimti, nes žinojo, kokios gali kilti demonstracijos.

„Nacionalinis transliuotojas turėjo tris kanalus (du buvo transliuojami iš Atėnų, vienas – iš Salonikų). Šaliai, kurioje nėra 11 mln. žmonių, tiek yra per daug – galbūt užtektų dviejų arba vieno“, – svarsto pašnekovė. Ji sutinka, kad darbuotojų buvo per daug, ne visi sąžiningai dirbo, bet negalima pamiršti tų žmonių, kurie išlaiko šeimas. „Ministras pirmininkas sakė, kad galima juos perkelti į ligonines arba kokius piliečių aptarnavimo skyrius. Ką ligoninėje gali dirbti žurnalistas?“ – stebisi J. Montvydaitė.

Graikai – tinginiai?

Žmonėms, netikėtai netekusiems darbo ir jį uoliai dirbusiems, ta situacija atrodo dar kitaip – sako F. Kafarakis, iki antradienio vakaro dirbęs ERT. Paklaustas, kaip reaguoja į kalbas, kad graikai tinginiai, viešojo sektoriaus nesusitvarkė, gauna didžiules pensijas, nieko nedirba, todėl jiems laikas tvarkytis arba taip jiems ir reikia, F. Kafarakis sutinka, kad išankstinių nuostatų yra.

„Tačiau yra visos Europos tyrimų, rodančių, kad graikai dirba vidutiniškai. Mes nacionaliniame transliuotojuje dirbame labai daug valandų, gauname itin prastas algas, o per pastaruosius dvejus metus algos viešajame sektoriuje ir pensijos buvo labai sumažintos“, – pabrėžia žurnalistas. Jis primena, kad Graikijoje didžiulis nedarbas, be to, nedirba kas antras jaunas žmogus. „Taip, pastarąjį dešimtmetį buvo problemų, nes mūsų viešasis sektorius buvo didžiulis, – sako F. Kafarakis, – tačiau dabar Graikijos viešasis sektorius, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra vidutinio dydžio.“

Skaičiai taip pat rodo, kad Graikija stengiasi. Europos transliuotojų sąjunga nacionalinį transliuotoją giria už tai, kad, nors sumažėjo biudžetas, pernai sugebėta padidinti rinkos dalį. Tuo metu vienas iš buvusių ministrų britų transliuotojui pareiškė, kad ERT turėjo metus reformoms, tačiau per juos nepadarė nieko.

Dėmesys ir kitų šalių televizijoms

Ši krizė, mano H. Juškevičius, gali būti postūmis optimizuoti veiklą ir priversti išspręsti akivaizdžias problemas, tik nesitikėta, kad bus tokia reakcija: visi pripratę, kad žmonės kritikuoja televiziją, bet kai Graikijoje buvo uždarytas visuomeninis transliuotojas, reakcija buvo labai smarki. „Įdomu, kad komerciniai kanalai palaiko visuomeninį transliuotoją ir protestuoja prieš tai. Pagalvojau (tikiuosi, niekada to nebus), ar komerciniai kanalai protestuotų, jeigu Lietuvoje kas pamėgintų uždaryti visuomeninę televiziją ir radiją“, – svarsto pašnekovas.

Įdomiausia, kad šis atvejis, kartais vadinamas drastišku, drakonišku žingsniu, neatleistinu siaubu, nesąmone, pietietišku impulsyvumu ar dar nežinia kuo, paskatino diskusijas apie nacionalinių transliuotojų problemas kitose šalyse ir paragino panašų klausimą iškelti visur, kad būtų atkreiptas dėmesys į nacionalinių transliuotojų svarbą.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas H. Juškevičius tikina, kad tokių problemų kitose šalyse nėra. Pvz., Prancūzijoje visuomeniniams transliuotojams visada buvo skiriamas didžiulis dėmesys, buvo panaikinta reklama arba bent nutarta, kad nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto reklamos negali būti. Tai iš karto leido geriausiu laiku rodyti kokybiškas programas nesivaikant reitingų.

„Vokietijoje tokių bėdų irgi neturėtų būti. BBC, kuri vienu metu turėjo ekonominių sunkumų, dabar mato, kad, įvedus skaitmeninę televiziją, visuomeninis transliuotojas gaus daugiau galimybių, nes gali turėti specialių sporto, muzikinį kanalą ir t. t.“, – teigia H. Juškevičius ir primena, kad visuomeninė televizija ir radijas ne tik platforma, skirta pilietinei visuomenei, – tai televizija, kuri ugdo nacijos išsilavinimą ir kultūrą.

Bijomasi policijos įsikišimo

Pasak J. Montvydaitės, kad nacionalinio transliuotojo reikia, supranta ir graikai – pati vyriausybė, ją sudarančių partijų vadovai žada susitikti pirmadienį, nes be jų sprendimo niekur judėti negalima. Be to, sklando gandai, kad gali būti įdarbintos policijos pajėgos ir žmones išvaryti, o pastatas uždarytas, kad neįvyktų jokia transliacija. „Bet jeigu įsikiš policija, tikrai galima laukti riaušių, nelaimingų atsitikimų. Niekada nežinosi, kas nutiks šiandien ar kitą savaitę“, – svarsto pašnekovė.

J. Montvydaitė mano, kad jei sukils dauguma žmonių, tai gali pakeisti vyriausybės nuomonę, nors kol kas ministras pirmininkas labai griežtai laikosi savo nuomonės ir žengti žingsnio atgal nežada. Todėl, anot jos, riaušes gali paaštrinti ir neramumai kaimyninėje Turkijoje. Turkijoje, sako ji, viskas prasidėjo dėl parko, tai kodėl Graikijoje tokių pačių protestų negali būti dėl nacionalinio transliuotojo. Viskas tikrai išsispręs, mano ji, tik nežinia, kiek prireiks protestų ir galbūt riaušių.

Įdomiausias ir svarbiausias žinias sekite ir LRT „Facebook“ paskyroje! 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close