captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nepriklausomybės metines mininti Suomija lieka tvirtai susisaisčiusi su Vakarais

Suomija, lygiai prieš šimtmetį paskelbusi nepriklausomybę nuo galingosios kaimynės Rusijos, toliau stiprina ryšius su Vakarais, regione tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Maskvos veiksmų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo Šimtmečio proga lietuviai jungiasi į šimtmečio kampaniją „AČIŪ“ dėkodami vienas kitiems ir savo draugams. Suomijai minint valstybės šimtmečio jubiliejų Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas, drauge su Lietuvos žmonėmis, nuotaikingame vaizdo įraše sveikina suomius ir siunčia padėkos žodžius – sako  „Kiitos“ (Ačiū) už draugystę ir bendradarbiavimą.

Minint Suomijos nepriklausomybės šimtmetį, pirmą kartą iškilmingai bus iškeltos Lietuvos ir Suomijos valstybių vėliavos.

Lietuvos ir Suomijos valstybių vėliavos bus iškeltos prie pagrindinių valstybės institucijų – prezidentūros, Seimo ir vyriausybės, ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat skatinami prisijungti prie šios iniciatyvos – pagerbti Suomijos Nepriklausomybės dieną.

Suomiją šventės proga pasveikino Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karinis suaktyvėjimas Baltijos regione tapo išbandymu Helsinkio ir Maskvos santykiams, rūpestingai palaikomiems pedantiškomis diplomatinėmis pastangomis.

Kaip ir jos kaimynės Švedija, Danija, Lenkija ir Baltijos valstybės, pastaraisiais metais Suomija modernizavo savo kariuomenę ir aktyviau dalyvavo iniciatyvose, stiprinančiose šalies ryšius su NATO, bet netapo Aljanso nare.

Be to, Rusijos, penktosios pagal dydį Helsinkio prekybos partnerės, atžvilgiu Suomijos politinė retorika išlieka atsargi.

„Esame pasiruošę apsiginti, bet nespekuliuojame (grėsmės) krypties arba šalių“, galinčių kelti grėsmę, klausimu, interviu naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.

„Esame dvi nepriklausomos valstybės; neklausiame vieni kitų leidimo“ strateginės svarbos sprendimams priimti, pabrėžė jis.

Atsargus požiūris

Suomija šešis šimtmečius, iki 1809-ųjų, priklausė Švedijai, vėliau tapo Rusijos didžiąja kunigaikštyste. Tokia padėtis išliko iki 1917-ųjų, bet baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir byrant carinės Rusijos imperijai šalis tapo nepriklausoma.

Sovietų Sąjunga 1918 metais pripažino Suomijos nepriklausomybę, bet šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo, kad nebūtų okupuota komunistų.

1947 metų Paryžiaus sutartimis buvo pripažintas Suomijos pralaimėjimas Antrajame pasauliniame kare. Šalis turėjo sumokėti dideles reparacijas Sovietų Sąjungai ir visam laikui perduoti jai 10 proc. savo teritorijos – rytinę Karelijos dalį.

5,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje šios žmogiškosios ir teritorijų netektys iki šiol tebėra opi tema. Kaip sako sena patarlė, „iš Rytų neateina nieko gera, išskyrus saulę“.

„Suomių požiūriu, (Rusija) yra ne reali grėsmė, o veikiau didelė kaimynė, kurią jie tebevertina atsargiai ir su kuria juos sieja bendra istorija, ne visada būdavusi lengva“, – AFP sakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Šiaurės šalių ekspertė Barbara Kunz.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ilgiausia ES siena su Rusija

Stengdamiesi nepažadinti rusiškos meškos Suomijos lyderiai per Šaltąjį karą oficialiai stengėsi palaikyti gerus santykius su Maskva ir vengė atvirai ją kritikuoti. Ši politika buvo praminta „finliandizacija“.

Tačiau 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai padėtis iš esmės pasikeitė. Nors ir neprisidėjo prie NATO karinio bloko, Suomija 1995-aisiais įstojo į Europos Sąjungą ir 2002 metais savo markę pakeitė euru.

Suomijos siena dabar yra ilgiausia ES siena su Rusija; jos ilgis – 1 340 kilometrų. Tvirtai susisaisčiusi su Vakarais Suomija siekia užsitikrinti diplomatinį ir saugumo „skydą“.

„Esame Vakarų dalis ir mums reikia Vakarų galios padėčiai stabilizuoti Rusijos atžvilgiu“, – sakė Helsinkyje įsikūrusio Aleksandro instituto, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro, vadovas Markku Kivinenas.

Pragmatiškas neutralumas

Kitaip negu Estija, Lietuva ir Latvija, įstojusios į NATO praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės atkūrimo, Suomija neketina prisijungti prie karinio aljanso, vengdama supykdyti Maskvą.

Praeitą mėnesį atlikta apklausa parodė, kad tik 22 proc. suomių palankiai vertina NATO, ir šis rodiklis per metus nukrito trimis procentiniais punktais. Karinio neprisijungimo politika šalyje yra plačiai palaikoma.

„Turime išlikti nepriklausomi. Niekada negalime žinoti, kas gali nutikti su Rusija“, – AFP sakė Helsinkyje gyvenanti Heini Vahtera.

Įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą „sukeltų gana aštrią rusų reakciją“, pastebėjo Prancūzijos tarptautinių ir strateginių reikalų instituto (IRIS) Rusijos ekspertas Jeanas de Gliniasty, buvęs Prancūzijos ambasadorius Maskvoje.

Tačiau NATO artimi diplomatiniai šaltiniai sakė, kad Suomijos įstojimas būtų tik simbolinis, nes šalis nuo 1994 metų dalyvauja bloko „Partnerystės už taiką“ programoje ir dalyvavo bendrose operacijose su Aljanso pajėgomis, pavyzdžiui, Balkanuose ir Afganistane.

Suomijai trečiadienį oficialiai švenčiant Nepriklausomybės 100-metį, Maskva šiai sukakčiai skiria daug dėmesio.

Liepą Suomijoje apsilankęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė abiejų kaimynių „politinį dialogą“, susitikęs su šalies prezidentu Sauli Niinisto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close