captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bangladešas ir Mianmaras sutarė pradėti rohinjų sugrąžinimą namo

Bangladešas ir Mianmaras sutarė, kad po dviejų mėnesių pradės rohinjų sugrąžinimą namo, ketvirtadienį paskelbė Daka, pastaruoju metu išaugus tarptautinės bendruomenės spaudimui dėl pabėgėlių krizės.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nuo rugpjūčio 25-osios, kai rohinjų kovotojai atakavo Mianmaro policijos postus, o armija surengė žiaurią atsakomąją kampaniją, iš Rachinų valstijos į Bangladešą pabėgo daugiau kaip 620 tūkst. rohinjų. JAV šią savaitę pareiškė, kad Mianmaro rohinjai patiria „etninį valymą“.

Po ištisas savaites trukusių derybų dėl pabėgėlių sugrąžinimo namo sąlygų Mianmaro sostinėje Neipide abi pusės ketvirtadienį galiausiai pasirašė susitarimą. Derybose dalyvavo Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi ir Bangladešo užsienio reikalų ministras A. H. Mahmoodas Ali.

Daka savo pranešime nurodė, kad sutarta pradėti pabėgėlių sugrąžinimą po dviejų mėnesių.

Per artimiausias tris savaites bus sukurta darbo grupė, kuri suderins visas rohinjų sugrąžinimo į Mianmarą detales.

„Tai pirmas žingsnis. (Jie) pasiims (rohinjus). Dabar turime pradėti dirbti“, – žurnalistams sakė Bangladešo diplomatijos vadovas.

Kol kas neaišku, kiek rohinjų bus sugrąžinti į Mianmarą, ir kiek laiko truks šis procesas.

Teisių grupės neslepia nerimaujančios dėl pabėgėlių sugrąžinimo į Mianmarą. Būgštaujama dėl jų saugumo, nes šalyje, kur dauguma gyventojų yra budistai, vis didėja neapykanta musulmonų atžvilgiu. Be to aktyvistai kelia klausimą, kur jie bus apgyvendinti, nes per neramumus Mianmare buvo nusiaubta daugybė musulmonų rohinjų kaimų

Minėtas susitarimas pasirašytas artėjant itin laukiamam popiežiaus Pranciškaus vizitui Bangladeše bei Mianmare. Pontifikas ne kartą yra atvirai reiškęs užuojautą rohinjams dėl jų patiriamų kančių.

Rohinjai yra itin nemėgstama Mianmaro visuomenės dalis, jiems nesuteikiama šios šalies pilietybė, ir vyrauja nuomonė, kad jie yra neteisėti imigrantai bengalai.

Mianmaro vyriausybė sistemingai žemina rohinjus, griežtai riboja jų judėjimo laisvę bei trukdo naudotis net pagrindinėmis paslaugomis.

Neramumai Mianmare atsinaujino, kai rohinjų kovotojų išpuoliai prieš 30 policijos postų Rachinų valstijoje išprovokavo atsakomuosius kariuomenės veiksmus.

Per neramumus, Jungtinių Tautų vadinamus „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“, Rachinų valstijoje buvo deginami rohinjų kaimai, siekiant iš jų išvyti gyventojus.

Kariuomenė neigia visus jai metamus kaltinimus, tačiau neįsileidžia į konflikto zoną jokių užsienio ekspertų.

Aung San Suu Kyi vyriausybė užblokavo vizas JT faktų nustatymo misijos nariams, turėjusiems ištirti kaltinimus kariuomenei smurtu prieš rohinjus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...