captcha

Jūsų klausimas priimtas

Belgijoje patvirtintas naujų NATO vadaviečių kūrimas

NATO gynybos ministrai Briuselyje patvirtino naujų vadaviečių kūrimą, kurios turi sustiprinti aljanso pajėgumus prieš Rusiją jūroje ir sausumoje. Viena vadavietė turės užtikrinti, kad vandens keliai tarp Šiaurės Amerikos ir Europos nebūtų užblokuoti, kita greitą ir efektyvų karių judėjimą po Europą. Abi šios vadavietės yra skirtos efektyviau reaguoti į Rusijos grėsmę. Gynybos ministrai taip pat sutarė dėl naujo aljanso Kibernetinių operacijų centro kūrimo.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šaltojo karo pabaigoje 32 NATO vadavietėse dirbo 22 tūkst. žmonių, tačiau 2002-aisias, nusprendus sumažinti išlaidas ir pertvarkius struktūrą, liko tik 7 tūkst. žmonių septyniose vadavietėse. Po 2014-ųjų Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Ukrainoje NATO pabudo, sako JAV atstovė aljanse. Todėl buvo nuspręsta įvertinti aljanso vadaviečių struktūrą, kad NATO galėtų veiksmingai atgrasyti ir apsiginti.

Aljansas atliko vidinį tyrimą, kurio duomenys nutekėjo Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“. Dienraštis teigė, kad ataskaitos esmė, jog vadaviečių skaičiaus sumažinimas buvo esminis veiksnys, silpninantis aljanso pajėgumus.

Gynybos ministrai Briuselyje patvirtino naujų vadaviečių steigimą. NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad pagrindinis aljanso privalumas – gebėjimas prisitaikyti.  

„NATO yra sėkmingiausias karinis aljansas pasaulyje, nes sugeba prisitaikyti. Aljansas į saugumą žiūri visapusiškai ir yra bet kuriuo metu pasirengęs reaguoti į bet kokias grėsmes iš bet kurios krypties – žemės, jūros, oro, kibernetinės erdvės. Nuo 2014-ųjų padarėme esminę pažangą pritaikydami NATO pagal besikeičiančias saugumo sąlygas“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Viena vadavietė, skirta jūrų kelių apsaugai Atlanto vandenyne ir karo su Rusija atveju, turės užtikrinti, kad vandens keliai tarp Europos ir Šiaurės Amerikos nebūtų užblokuoti ir Europa galėtų sulaukti Jungtinių Valstijų pastiprinimo.

Per Šaltąjį karą koridorius tarp Islandijos ir Norvegijos buvo vienas esminių, tačiau 2002-aisias nuspręsta panaikinti veikusią vadavietę, o Norvegijos povandeninių laivų bazė buvo parduota įmonei, valdomai „Gazpromo“. Tokį sprendimą priėmė dabartinis NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, kuris tuo metu buvo Norvegijos premjeras. 

Kita vadavietė turėtų veikti sausumoje ir užtikrinti karių bei įrangos judėjimą po žemyną. „Der Spiegel“ cituoja ataskaitą, kad NATO pajėgumai tinkamai reaguoti ir siųsti pastiprinimą yra susilpnėję. Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hdgesas teigė, kad norint, jog NATO galėtų ne tik išvaduoti sąjungininkes, bet ir tinkamai reaguoti į grėsmes, reikia, kad pajėgos galėtų judėti vienodai arba greičiau už Rusijos pajėgas. 

Naujos vadavietės patvirtintos, pasak generalinio sekretoriaus, nors jos ir pagerins pajėgų judėjimą po žemyną, tačiau reikalinga ir aljanso vyriausybių pagalba. Vien naujų vadaviečių neužteks – turi būti užtikrina tinkama infrastruktūra – geležinkeliai, keliai, tiltai, pritaikyti didelės ir sunkios karinės technikos greitam perdislokavimui. Tam be abejo reikės didėlių investicijų, tačiau po įvykių Ukrainoje ir Sirijoje aljanso šalys nebemažina išlaidų gynybai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close