captcha

Jūsų klausimas priimtas

Katalonijos krizė: pagrindiniai įvykiai nuo nepriklausomybės referendumo

Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas penktadienį dar labiau pagilino politinę krizę, krečiančią Ispaniją nuo šio mėnesio pradžioje paskelbto referendumo dėl šio autonominio regiono atsiskyrimo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Žemiau apžvelgiami reikšmingiausi šio laikotarpio įvykiai.

Spalio 1-oji: smurto aptemdytas referendumas

Šimtai tūkstančių katalonų balsavo referendume dėl nepriklausomybė, nors Ispanijos teismas pripažino jį prieštaraujančiu konstitucijai.

Ispanijos riaušių policija mėgino blokuoti balsavimą. Kilus sumaiščiai buvo paskelbta sukrečiančių vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip pareigūnai muša žmones guminėmis lazdomis, šaudo guminėmis kulkomis ir šiurkščiai stumdo balsuotojus.

Katalonijos vyriausybė sako, kad 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę, bet referendume dalyvavo tik 43 proc. turinčių teisę balsuoti, nes atsiskyrimui nepritariantieji plebiscitą boikotavo.

Spalio 3-oji: visuotinis streikas

Profesinių sąjungų ir politinių grupių inicijuotas streikas paralyžiavo Barselonos uostą, susisiekimą ir kai kurių įmonių darbą. Apie 700 tūkst. žmonių išėjo į miesto gatves protestuoti prieš policijos smurtą.

Karalius Felipe VI (Felipė VI) apkaltino Katalonijos lyderius sukėlus grėsmę Ispanijos stabilumui ir paragino centrinę vyriausybę ginti „konstitucinę santvarką“.

Spalio 5-oji: verslo pasitraukimas

Antrasis pagal dydį Katalonijos bankas „Sabadell“ paskelbė perkeliantis savo juridinę buveinę iš regiono. Jo pavyzdžiu pasekė daugiau kaip 1,6 tūkst. įmonių.

Spalio 7–8 dienos: masiniai protestai

Spalio 7-ąją dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijose visoje Ispanijoje. Kai kurie reikalavo išsaugoti vienybę, o kiti pasisakė už dialogą.

Kitą dieną Barselonoje šimtai tūkstančių demonstrantų dalyvavo eitynėse už vienybę su Ispanija.

Spalio 10-oji: „suspenduotos“ nepriklausomybės paskelbimas

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ir jo sąjungininkai separatistai sukėlė didelį neaiškumą, pasirašę nepriklausomybės deklaraciją ir iškart paskelbę, kad suspenduoja jos įgyvendinimą, siekdami suteikti laiko deryboms su Madridu.

Kitą dieną Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) suteikė C. Puigdemont'ui laiko iki spalio 16-osios paaiškinti savo poziciją.

Spalio 16-oji: separatistų areštai

C. Puigdemont'as nesutiko aiškiai atsakyti, ar jis paskelbė nepriklausomybę, ir dar kartą paragino pradėti dialogą. Madridas savo ruožtu iki spalio 19-osios pratęsė terminą atsakyti, ar jis planuoja atsiskirti.

Teismo nurodymu buvo sulaikyti dviejų įtakingų nepriklausomybės šalininkų grupių lyderiai – Jordi Cuixartas (Žordis Kuišartas) ir Jordi Sanchezą (Žordis Sankesas) – kol bus atliekamas tyrimas dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.

Spalio 21-oji: Ispanija paskelbia planuojanti nušalinti Katalonijos vyriausybę

M. Rajoy ėmėsi drastiškų priemonių, kad užkirstų kelią Katalonijos atsiskyrimui, ir paskelbė inicijuojantis niekada iki šiol nepanaudotą konstitucijos 155-ąjį straipsnį, kad nušalintų C. Puigdemont'o vyriausybę ir paskelbtų naujus Katalonijos parlamento rinkimus.

C. Puigdemontas apkaltino M. Rajoy įvykdžius „baisiausią ataką prieš Katalonijos institucijas ir žmones“ nuo Ispanijos diktatūros pabaigos. Jis vėliau atmetė Senato kvietimą išdėstyti savo poziciją dėl nepriklausomybės.

Spalio 26-oji: regiono valdžios rinkimai nepaskelbiami

C. Puigdemont'as pareiškė svarstęs galimybę paskelbti regioninius rinkimus, kad sutrukdytų centrinės vyriausybės planus įvesti tiesioginį valdymą, bet negavęs „jokių garantijų“, kad toks scenarijus taptų įmanomas.

Spalio 27-oji: nepriklausomybės paskelbimas ir tiesioginio valdymo įvedimas

Katalonijos įstatymų leidėjai 70 balsų prieš 10 palaikė pasiūlymą paskelbti nepriklausomybę, užsitikrinę nedidelę daugumą 135 vietų regioniniame parlamente, kai daug opozicijos deputatų paliko salę. Prie parlamento rūmų Barselonoje susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių džiugiai pasveikino Katalonijos nepriklausomybės paskelbimą, kai buvo paskelbti rezultatai.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, JAV, Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, pareiškė šio žingsnio nepripažįstanti.

Ispanijos Senatas nedelsdamas nubalsavo suteikti Madridui galias įvesti tiesioginį valdymą Katalonijoje. Centrinei vyriausybei buvo suteiktas mandatas perimti regiono kontrolę ir nušalinti C.Puigdemont'ą bei jo vyriausybę.

Ispanijos prokuratūra informavo, kad ateinančią savaitę pateiks C. Puigdemont'ui kaltinimus maišto organizavimu, už kurį gali būti skirta iki 30 metų įkalinimo.

Vėliau M. Rajoy paskelbė atstatydinantis Katalonijos vyriausybę, paleidžiantis regiono parlamentą ir inicijuojantis regiono rinkimus, turinčius įvykti gruodžio 21 dieną.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...