captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ispanijos premjeras siekia Senato paramos perimant Katalonijos valdymą

Ispanijos vyriausybė šeštadienį ryžtingai ėmėsi žingsnių, siekdama pasinaudoti konstitucijos numatyta galimybe perimti Katalonijos valdymą ir taip sužlugdyti separatistų politikų vadovaujamą šio turtingo pramoninio regiono nepriklausomybės judėjimą.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

Ispanijos Ministras Pirmininkas Mariano Rajoy po nepaprastojo kabineto posėdžio pareiškė prašysiąs Senato leisti centrinės vyriausybės ministrams perimti regiono administracijos pareigūnų įgaliojimus, kol „tęsis ši išskirtinė situacija“, ir suteikti jam įgaliojimus paskelbti naujus regiono valdžios rinkimus. Dabar tą padaryti gali tik Katalonijos vadovai.

Ispanijos Senatas spręs, ar pritarti šiems precedento neturintiems žingsniams. Šis procesas truks apie savaitę.

M. Rajoy teigimu, jis naudojasi 155-uoju Ispanijos konstitucijos straipsniu, siekdamas atkurti „normalią padėtį“ šalyje, kuri dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio išgyvena didžiausią per pastaruosius dešimtmečius institucinę krizę. Anot jo, nauji regiono valdžios rinkimai Katalonijoje turėtų būti surengti per artimiausią pusmetį.

„Nė viena šalis pasaulyje neleistų tokios padėties savo teritorijoje, – šeštadienį pareiškė premjeras. – Sieksiu paskelbti rinkimus iš karto, kai bus atkurta normali padėtis.“

Priešlaikiniai rinkimai

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis precedento neturinčio žingsnio ir sieks pasinaudoti konstitucijos numatyta galimybe apriboti Katalonijos regiono autonomiją po anksčiau šį mėnesį įvykusio uždrausto referendumo dėl jo nepriklausomybės.

Per spaudos konferenciją po nepaprastojo vyriausybės posėdžio M. Rajoy sakė, kad Katalonijos separatistų lyderių veiksmai privertė Madridą imtis beprecedenčių priemonių – remiantis konstitucijos 155-uoju straipsniu prašyti Senato leidimo paleisti Katalonijos vyriausybę ir „kiek įmanoma anksčiau“ paskelbti pirmalaikius rinkimus.

Pasak premjero, Madridas neturėjo kitos išeities, tik imtis veiksmų „tvarkai atkurti“, nes separatistų vadovaujamos Katalonijos vyriausybės veiksmai buvo „vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir konfrontaciniai“.

M. Rajoy siūlo, kad Katalonijos pareigūnų įgaliojimus perimtų centrinės vyriausybės ministrai.

Vis dėlto premjeras sakė, kad Madridas nesiekia visiškai atšaukti regiono autonomijos ir paleisti jo parlamento.

Sprendimas atimti arba suvaržyti plačią turtingo rytinio regiono autonomiją šalį veda į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.

Ispanijos karalius Felipe VI penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.

„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.

Šalies konstitucija numato, kad centrinė vyriausybė turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet Madridas anksčiau niekada nebuvo ja pasinaudojęs.

Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Kritinis taškas“

Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont`as sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Tačiau M. Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.

Anksčiau prognozuota, kad M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.

Sprendimas inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus vyriausybės buvo laikomas priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.

Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.

„Pragariška netvarka“

Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.

„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani.

„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.

Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą ir Jordi Sanchezą. Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.

C. Puigdemont`as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.

Reuters/Scanpix nuotr.

Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.

Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.

Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.

Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close