captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskelbta, kam skirta šių metų Nobelio taikos premija

Penktadienį Osle paskelbta, kad šiemet Nobelio taikos premija skirta Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN).
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ši Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinių organizacijų asociacija buvo pagerbta „už savo darbą atkreipti dėmesį į bet kokio branduolinių ginklų panaudojimo katastrofinius humanitarinius padarinius ir už savo novatoriškas pastangas pasiekti sutartimi pagrįstą tokių ginklų uždraudimą“, vidurdienį pranešė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

ICAN „buvo varančioji jėga, siekiant įtikinti pasaulio valstybes pasižadėti bendradarbiauti ... dedant pastangas stigmatizuoti, uždrausti ir eliminuoti branduolinius ginklus“, pridūrė ji.

Per dešimt metų organizacija suvienijo daug nevyriausybinių organizacijų visame pasaulyje. Liepą idėjus daug pastangų Jungtinėse Tautose priimta sutartis, kuri draudžia branduolinius ginklus.  Balsavo 120 Šlių (nė viena turinti branduolinį ginklą, NATO).

Skiriant Nobelio taikos premiją, dėmesys dažnai sutelkiamas į tą sritį, kur premija galėtų padidinti problemos žinomumą.

Šiuo metu branduolinį ginklą turi Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Manoma, kad šių ginklų taip pat turi Izraelis, bet žydų valstybė niekada nėra to oficialiai pripažinusi.

„Šių metų Taikos premija taip pat yra raginimas šioms valstybėms pradėti rimtas derybas, kad būtų palaipsniui, subalansuotai ir rūpestingai prižiūrint pasaulyje būtų eliminuoti beveik 15 tūkst. branduolinių ginklų“, – sakė B. Reiss-Andersen.

Per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną organizacijos atstovams bus įteiktas auksinis medalis ir diplomas, laureatas taip pat gaus 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginį prizą.

Žiniasklaida tarp galimų šių metų pretendentų vardijo popiežių Pranciškų, Sirijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Baltieji šalmai“ savanorius, taip pat – Europos Komisijos ir Irano diplomatijos vadovus Federicą Mogherini ir Mohammadą Javadą.

Pernai premija įteikta Kolumbijos prezidentui Juanui Manueliui Santosasui už pasiektą taikos susitarimą su sukilėlių grupuote FARC.

Kaip teigiama švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamente, premija kasmet skiriama „asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą“. 

Premiją kasmet teikia specialus Nobelio komitetas, renkamas Norvegijos parlamento.

Įvertino Lietuvos politologai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas, paskelbus premijos nugalėtoją, socialiniame tinkle „Facebook“ pabrėžia, jog JT pasirašytos sutarties reikšmė – išimtinai poralinė. Tokia pati esą ir Nobelio komiteto žinutė.

„Kitaip tariant „mes labai susirūpinę“. Reikėtų priminti, kad 1968 m. pasirašyta Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis buvo žymiai prasmingesnė, nes neleido atsirasti branduolinių technologijų, tinkamų ginklams, rinkai ir siekė stabdyti branduolinių valstybių skaičių (įšaldydamos esamą padėtį)“, – socialiniame tinkle rašo T. Janeliūnas.

Tuo metu politologė Dovilė Jakniūnaitė teigia, kad nors branduolinį ginklą turinčios valstybės, žinoma, nesustiks jo greitai atsisakyti, ir tai tik graži vizija, tačiau piktintis, politologės teigimu, neracionalu.

„Piktintis Taikos premijas dalinančios organizacijos sprendimu palaikyti tokią viziją, tai lyg piktintis pačios organizacijos egzistavimo faktu. Kam? Kaip realizmo tarptautinėje politikoje klasikas E. H. Carras tvirtino - pasaulis be idealizmo būtų labai niūrus, šaltas ir neįkvepiantis pasaulis“, – teigia D. Jakniūnaitė.

Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...