captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariškiai: Rusija taikosi į NATO karių išmaniuosius telefonus

Rusija atrado naują būdą, kaip išnaudoti beveik visų NATO karių pažeidžiamą vietą – jų išmaniuosius telefonus, JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) trečiadienį citavo Vakarų šalių kariškius.
Saulo Mohana/Unsplash nuotr.
Saulo Mohana/Unsplash nuotr.

NATO šalių kariai, pareigūnai bei vyriausybių atstovai sakė laikraščiui, kad Rusija surengė įsilaužimo į karių telefonus kampaniją, kuria siekta, jų teigimu, gauti operatyvinės informacijos, įvertinti pajėgų galią bei įbauginti karius.

Rusijos gynybos ministerija tokių teiginių WSJ nekomentavo. Rusų pareigūnai neigia, kad Maskva rengia tokias atakas.

JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnai sako nė neabejojantys, kad šią kampaniją surengė Rusija. Jų teigimu, kampanijos pobūdis sufleruoja, kad ji kontroliuojama valstybiniu lygiu, o per ją naudojama tokia įranga, kaip sudėtingos bepilotės skraidyklės su sekimo įrenginiais, daugumai civilių nėra pasiekiama.

Kariškiai tvirtina, kad ta kampanija taikomasi į 4 tūkst. Aljanso karių, šiemet dislokuotų Lenkijoje bei Baltijos šalyse ir saugančių rytinę Europos sieną su Rusija, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų.

Jos taikiniai yra tokie kariškiai kaip JAV armijos pulkininkas leitenantas Christopheris L’Heureux, liepą pradėjęs vadovauti NATO bazei Lenkijoje. Jis pasakojo, kaip sugrįžęs iš šaudymo pratybų pamatė, kad buvo įsilaužta į jo išmanųjį telefoną „iPhone“ ir pranešta apie tariamą jo dingimą. Programišius per rusišką IP adresą mėgino nulaužti antrą dvigubos slaptažodžių sistemos lygį, teigė kariškis.

„Ten buvo nedidelis „Apple“ žemėlapis, o jo centre – Maskva“, – sakė C. L’Heureux, tarnaujantis netoli stambios Rusijos karinės bazės.

„Kažkas bando pasiekti jūsų „iPhone“, – buvo parašyta jo telefono ekrane.

Kariškis, rengiantis taktines karių pozicijas potencialios Rusijos invazijos atrėmimui, išsiaiškino, kad per telefoną buvo sekama ir jo buvimo vieta.

„Jie nustatinėdavo mano buvimo vietą, – sakė jis. – „Kas čia, po velnių, vyksta“, – pamaniau.“

C. L’Heureux sakė, kad buvo įsilaužta į mažiausiai šešių jo vadovaujamo dalinio karių mobiliuosius telefonus ar socialinio tinklo „Facebook“ paskyras. Jis sakė įtariantis, kad tie incidentai buvo lyg žinutė, kad Rusijos žvalgybos pajėgos jį seka, gali nulaužti jo slaptažodžius ir nori įbauginti jo karius.

Vakarų šalių pareigūnai nesutiko detaliai apibūdinti, kokių techninių saugumo priemonių imtasi, tačiau pažymėjo, kad Aljanso kariai yra apmokyti reaguoti į įvairias grėsmes, tarp jų ir kibernetines atakas.

Kariuomenės kibernetinio šnipinėjimo ekspertai sakė, kad bepilotės skraidyklės ir duomenų iš mobiliųjų telefonų rinkimas gali reikšti, kad Rusija bando stebėti karius naujosiose NATO bazėse, kad pamatytų, ar ten nėra dislokuota daugiau karių nei Aljansas skelbė viešai.

Vis dėlto dalis Vakarų pareigūnų tvirtina, kad telefonais, į kuriuos buvo įsilaužta, krizės atveju gali būti pasinaudota siekiant sulėtinti NATO atsaką į Rusijos kariuomenės veiksmus. Pavyzdžiui, išsiuntus kariams žinutes su neteisingais nurodymais iš vado telefono. Nors į tokias žinutes asmeniniuose karių telefonuose neturėtų būti atsižvelgiama, tai vis tiek gali sukelti sąmyšį, sakė pareigūnai.

Be to, jei toks telefonas būtų atneštas į saugomą teritoriją, pavyzdžiui, kariuomenės štabą, toks įrenginys galėtų rinkti slaptą informaciją.

„Keisti dalykai“

Estijos Tapos karinėje bazėje, esančioje netoli sienos su Rusija, dislokuoti kariai sausį, prieš pat atvykstant NATO britų ir prancūzų kariams, skundėsi, kad su jų telefonais vyksta „keisti dalykai“, pranešė vienas su situacija susipažinęs pareigūnas.

Per tyrimą buvo išsiaiškinta, kad Rusija per nešiojamąją anteną prisijungė prie telefonų, buvusių toje vietovėje, sakė pareigūnas. Tas įrenginys perimdavo duomenis, siunčiamus iš mobiliųjų telefonų, ir ištrindavo juose buvusią informaciją.

„Jie pagrobė visų kontaktus“, – sakė tas pareigūnas.

Kovą Estijoje buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai vieno šauktinio telefonas staiga ėmė groti hiphopo muziką, nors įrenginyje jos įrašyta nebuvo. Be kita ko, iš jo telefono ėmė dingti įrašyti telefono numeriai. Incidentas įvyko pasienyje su Rusija.

Nuo sausio Estijos Tapos bazėje tarnaujantys kariai privalo laikytis griežtesnių telefono naudojimo taisyklių: iš įrenginių reikalaujama išimti SIM korteles, draudžiama naudotis buvimo vietos nustatymo funkcija, o internetu galima naudotis tik tam tikrose saugiose vietose.

Estų kariuomenės šauktiniai sako, kad per operacijas jie turi įšokti į ežerą, kad pademonstruotų, jog laikosi griežtos tvarkos, draudžiančios naudotis telefonais. Tačiau kai kurie kariai įsigudrino apeiti šias taisykles ir, kad jų telefonai nesušlaptų, deda juos į prezervatyvus.

Britų kariškiai, dislokuoti toje bazėje, tvirtina ėmęsi visų reikalingų priemonių, kad apsaugotų karius. Pasak Vakarų pareigūnų, informacija, surinkta iš asmeninio karių susirašinėjimo, kontaktų sąrašų ir socialinių tinklų, buvo panaudota siekiant priekabiauti prie karių ar juos įbauginti.

Tuo tarpu Latvijoje prie vieno amerikiečių kario, laukusio eilėje į rungtynes, priėjo kažkoks asmuo ir ėmė dėstyti šiam jo asmeninio gyvenimo detales, informaciją apie jo artimuosius, pranešė vienas NATO artimas šaltinis. Panašus incidentas įvyko ir su kitu JAV kariu, tarnaujančiu Lenkijoje. Manoma, kad tai buvo rusų agentų darbas.

„Nekonvencinis kibernetinis karas“

„Rusija visada taikydavosi į NATO karius žvalgybiniais tikslais, – sakė Londone įsikūrusio „Chatham House“ instituto Rusijos ir Eurazijos programos ekspertas Keiras Gilesas. – Tačiau tokia priekabiavimo ir įbauginimo kampanija šiais laikais neturi precedento.“

K. Gilesas yra vedęs instruktažus apie informacinį karą kai kurių NATO šalių kariams, prieš jiems išvykstant tarnauti į bazes Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šių šalių teritorijas gali nesunkiai pasiekti rusų antenos ir bepilotės skraidyklės, galinčios pagrobti duomenis iš mobiliųjų įrenginių.

Estija, Lietuva ir Latvija anksčiau jau yra susidūrusios su kibernetinėmis atakomis prieš jų nacionalinius interneto tinklus ir kitas sistemas. Dėl to jos kaltina Rusiją.

„Jau kariaujame nekonvencinį kibernetinį karą, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Žinome, kokioje kaimynystėje gyvename.“

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė, kad per tą dešimtmetį, kai jis vadovavo šaliai, buvo pastebėta nemažai įtartinų bepiločių skraidyklių.

Amerikiečių kariškiai mano, kad šia kampanija labiau siekiama įbauginti; ji nelaikoma didele grėsme saugumui.

JAV armijos pulkininkas leitenantas C. L’Heureux, tarnavęs Irake ir Afganistane, sakė, kad įsilaužimas į jo telefoną buvo lyg raginimas pabusti.

„Maniau, kad bus lengva... niekas į mane nešaudo, – sakė jis. – Tačiau yra kitaip.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close