captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskutinė kliūtis Ukrainos ekonomikai atsigauti

Ukraina padarė didelę pažangą mažindama biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Tai padėjo sudaryti sąlygas sparčiam ekonomikos augimui. Tačiau, kaip dažnai būna posovietinėse valstybėse, senoji klaninė sistema gali greitai sužlugdyti bet kokias gerovės viltis, portale project-syndicate.org paskelbtame straipsnyje perspėja vienas iš geriausių Ukrainos reikalų ekspertų pasaulyje Andersas Aslundas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos sostinėje gausu tiek pažangos, tiek anarchijos ženklų. Šalyje įvyko didelių teigiamų ekonominių pokyčių, tačiau korupcija vis dar klesti. Prezidento Petro Porošenkos administracijai pavyko stabilizuoti viešuosius finansus, bet jis nesugebėjo pažaboti klanų.

Dabar kyla klausimas, ar teismų ir teisinės reformos, kurių imasi šalies prezidentas, padės sukurti sąlygas sparčiam ir tvariam ekonomikos augimui. Po to, kai 2015 m. kovo mėn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) su Ukrainos vyriausybe pasirašė susitarimą dėl paskolos, jau išmokėtos keturios paskolos dalys. Tačiau neseniai šalyje apsilankęs TVF vykdomosios direktorės pirmasis pavaduotojas Davidas Liptonas įspėjo, kad Ukrainai gresia nusiristi atgal.

Ukrainos problemos – ne makroekonominės. Dabartinis finansų ministras Oleksandras Danyliukas yra prisiekęs laisvosios rinkos šalininkas, turintis gerą reputaciją ekonomikos valdymo srityje.

TVF duomenimis, Ukrainos viešojo sektoriaus išlaidos 2014 m. siekė 53 proc. BVP, o 2016 m. sumažėjo iki 40 proc. BVP. Ir vos per vienus metus, nuo 2014 iki 2015 metų, Ukraina biudžeto deficitą sumažino nuo 10 iki 2 proc. BVP. Dabar tikimasi, jog pavyks pasiekti, kad artimiausiais metais deficitas smarkiai neviršytų 3 proc. BVP.

Be to, užtikrinus geresnį mokesčių sistemos darbą, pirmąjį 2017 m. pusmetį valstybės pajamos išaugo 30 proc. ir viršijo išlaidų augimą. Todėl pirmąjį pusmetį vyriausybė sugebėjo subalansuoti biudžetą.

P. Porošenka ir TVF vadovė C. Lagarde, Reuters/Scanpix nuotr.

Balandžio mėnesį TVF prognozavo, kad Ukrainos valstybės skola 2017 m. pabaigoje sieks 91 proc. BVP, tačiau šalies vyriausybė skolą jau sugebėjo sumažinti iki 81 proc. BVP. Spartėjant ekonomikos augimui ir augant grivinos kursui, galima tikėtis tolesnės pažangos.

Prie dabartinės šalies ekonominės sėkmės, pasak A. Aslundo, labai prisidėjo buvusi šalies centrinio banko vadovė Valerija Hontareva, kuri per pastaruosius trejus metus iškuopė bankų sektorių. V. Hontarevos vadovaujamas Ukrainos nacionalinis bankas uždarė pusę iš 180 šalies bankų, nes dauguma iš jų buvo neskaidrūs, o kai kurie net vykdė nusikalstamą veiklą. Dabar, kai restruktūrizavimas beveik užbaigtas, turėtų įsibėgėti skolinimo procesas.

Paprastai, kai šalis sutvarko vidaus finansus, pagerėja ir jos išorės finansų būklė. Nuo 2014 m. didelį susirūpinimą kėlė Ukrainos užsienio valiutos rezervai, tačiau šiandien jie jau siekia 18 mlrd. dolerių, arba apie 3,5 mėnesio dabartinio importo apimties.

Dar geresnė naujiena, kad grivina šiais metais dolerio atžvilgiu sustiprėjo 6 proc. Tai prisidėjo prie BVP augimo ir padėjo sumažinti valdžios sektoriaus skolą, kurios didžioji dalis denominuota užsienio valiuta. Kartu Ukrainoje palyginti sparčiai vyksta dedolerizacija – banko indėliai grivinomis auga sparčiau nei indėliai užsienio valiuta.

Stabilaus ir spartaus Ukrainos ekonomikos augimo pagrindą, anot A. Aslundo, sudaro trys pagrindiniai elementai. Kai pirmąjį 2017 m. pusmetį įsigaliojo Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, Ukrainos eksportas pašoko 25 proc. ir smarkiai aplenkė importo augimą. Be to, Ukrainoje sparčiai auga investicijos ir vartojimas. Per pirmąjį šių metų pusmetį statybos apimtys išaugo 24 proc., o mažmeninė prekyba – 8 proc.

Tačiau, nors TVF prognozuoja, kad BVP augimas 2017 m. sieks 2,9 proc., o iki 2020 m. – 4 proc. per metus, pirmąjį šių metų pusmetį BVP išaugo vos 2,5 proc. Naujasis Ukrainos finansinis stabilumas spartesnio ekonomikos augimo kol kas nepaskatino dėl keleto priežasčių.

Visų pirma, karo veiksmai Rytų Ukrainoje sutrikdė šalies žemės ūkio sektorių, kuris pastarąjį dešimtmetį buvo pagrindinis ekonomikos augimo šaltinis. Dar didesne kliūtimi ekonomikos augimui gali tapti ukrainiečių verslumo mažėjimas, nes šalies verslininkai nemato prasmės konkuruoti su oligarchais, kurie vis dar turi svertus, kad ekonominius procesus pakreiptų savo naudai.

Reuters/Scanpix nuotr.

Šalies vyriausybė, primygtinai paraginta TVF, jau trejus metus sistemingai kovoja su korupcija. Be kita ko, buvo suvienodintos energijos kainos ir įdiegta elektroninė viešųjų pirkimų sistema. Savo pajamas ir turtą jau deklaravo daugiau kaip 100 000 valstybės pareigūnų.

Tačiau valdžia vis dar nesugeba visuotinai užtikrinti teisinės valstybės principo, rašo A. Aslundas. Anksčiau vietos verslininkai ir užsienio investuotojai nerimavo, kad šalies mokesčių tarnyba piktnaudžiauja valdžia. Tačiau kovo mėnesį Ukrainos kovos su korupcija tarnyba suėmė šalies mokesčių tarnybos vadovą Romaną Nasirovą. Dabar didžiausią susirūpinimą kelia generalinė prokuratūra ir saugumo tarnybos. Šios institucijos, kurias kontroliuoja prezidento administracija, plačiai vertinamos kaip itin agresyvūs valstybės valdžios subjektai.

Apskritai tikimasi, kad šiuo metu rengiamos teismų reformos padės užtikrinti vykdomosios valdžios kontrolę, apsaugoti nuosavybes teises ir taip paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad to nepakaks.

TVF reikalavimas, kad Ukrainos vyriausybė sukurtų nepriklausomą antikorupcinį teismą, kuriame būtų nagrinėjamos bylos prieš nesąžiningus pareigūnus, vis dar neįgyvendintas. Tačiau, jei Ukraina nori, kad šalies pažanga būtų nuosekli, ji privalės užtikrinti, kad niekas, net ir prezidentas, nebūtų virš įstatymo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...