captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkijos prezidentas meta iššūkį konservatorių sumanytai gynybos sistemos reformai

Lenkijos prezidentas, neseniai vetavęs valdančiosios partijos Seime priimtą teismų reformą, meta iššūkį ir kitai konservatorių sumanytai reformai - gynybos sistemos. Andrzejus Duda nusprendė nepritarti įtakingo konservatorių politiko Antonio Macierewicziaus vadovaujamai gynybos ministerijai ir neskirti dešimčių generolų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

A. Macierewicziaus vertinamas taip prieštaringai, kad užpernai net vyriausybės vadovė nenorėjo matyti jo gynybos ministru. Tačiau politikas, kurio pažiūros stebina netgi dalį konservatorių, yra vienas iš įtakingiausių valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ veteranų. Jam atėjus į postą, iš Lenkijos kariuomenės buvo išmesti kaip neįtinkantys arba, nepritardami politikai, patys pasitraukė visų pajėgų rūšių vadai, dešimtys generolų bei šimtai kitų aukštų karininkų - skaičiuojama, kad pajėgų vadovybėje neliko keturių penktadalių aukščiausių karininkų.

Dar gegužę gynybos ministerija paskelbė siūlymus, kaip reformuoti kariuomenę, kad ji atitiktų naują saugumo padėtį Europoje po Krymo aneksijos. Programa numatė ir naują vadovybės struktūrą, bet iškart sulaukė prezidentūros ir jai patariančio nacionalinio saugumo biuro pasipriešinimo. Konfliktas taip paaštrėjo, kad ministras neleido prezidento patarėjui susipažinti su įslaptinta informacija.

Dabar A. Duda paskelbė, kad siūlomos gynybos koncepcijos nepatvirtins, nes nepritaria naujajai vadų sistemai. Tai užkerta kelią A. Macierewicziui paskirti nuo 12-os iki 46-ų naujų generolų, kuriuos ministras tikėjosi išvysti postuose kitą antradienį, kai šalis švęs kariuomenės dieną. Prezidentūra sako, kad konflikto nėra, bet skelbia, kad pirmiau reikės sutarti dėl naujosios vadovybės struktūros, o tik tada skirti generolus.

A. Macierewiczius, Reuters/Scanpix nuotr.

A. Duda, nors išrinktas kaip „Teisės ir teisingumo“ kandidatas ir dvejus metus uoliai vykdė partijos lyderio politiką, prieš porą savaičių netikėtai vetavo du iš trijų įstatymų dėl teismų reformos. Valdantieji tikino, kad jie reikalingi korumpuotiems teisėjų klanams iškuopti, bet masinių protestų dalyviai bei Europos Komisija įžiūrėjo pavojų teisės viršenybei.

Dabar analitikai sako, kad A. Duda nori įtvirtinti ne tik savo, kaip prezidento, bet ir kaip vyriausiojo vado nepriklausomybę.

Kai konfliktas vienoje iš kertinių NATO narių rytiniame flange tapo viešas, įtakingajam konservatorių lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui, pasak stebėtojų, teks įsikišti, ir parodyti, kieno jis pusėje.

Daugiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...