captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Pranckevičius: Moldova – dabartinė ES Rytų partnerystės lyderė

Europos Sąjunga rūpinasi Moldova, nors ji nėra strateginė partnerė. Vis dėlto, būdama geopolitinėje pašonėje, ji sugebėjo tapti ES Rytų partnerystės lydere, teigia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas užsienio politikos klausimais Arnoldas Pranckevičius.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Europos Sąjunga rūpinasi Moldova, nors ji nėra strateginė partnerė. Vis dėlto, būdama geopolitinėje pašonėje, ji sugebėjo tapti ES Rytų partnerystės lydere, teigia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas užsienio politikos klausimais Arnoldas Pranckevičius.

„Moldova per trejus metus padarė tokią pažangą, kokią Ukraina padarė per šešerius. Ir ypač dabar, kai Ukraina išgyvena tokią didžiulę krizę dėl Julijos Tymošenko bylos, Baltarusija yra „visiškai šaldytuve“, o Pietų Kaukazas yra baisiai neramus ir bet kada gali vėl įsiplieksti konfliktas tiek Kalnų Karabache, tiek kur kitur. Moldova iš tikrųjų yra bene vienintelė viltis, kad Rytų partnerystė kaip projektas gali išgyventi ir turėti bent kažkokios naudos“, – naujienų agentūrai ELTA sakė jis.

A. Pranckevičiaus teigimu, Moldova yra tarsi kovos laukas tarp vakarietiškų ir Rusijos jėgų, tačiau ji stengiasi gravituoti į Europą. Vis dėlto pats pasipriešinti Maskvos ketinimams Kišiniovas per silpnas – būtina ES pagalba, kurią pastaroji išreiškia per minkštąją galią.

„Moldovoje susidarė vakuumas. Yra maža valstybėlė, sudėjusi visas viltis į Europą. Ji yra visiškai užmiršta Ukrainos pašonėje ir yra geopolitinėje nuošalėje, gerokai didesnėje, negu yra Lietuva. Joje vyksta geopolitiniai sprendimai, didžiulė kova tarp skirtingų jėgų – ypač tarp Vakarų ir Rusijos“, –  sakė jis.

M. Schulzo patarėjas pripažino, jog EP pastangas Moldovos vyriausybėje užtikrinti proeuropietiškų jėgų vyravimą galima laikyti intervencija į suverenios valstybės reikalus, tačiau, jai pačiai kviečiant, ES negali atsisakyti.

„Aišku, tai yra intervencija į suverenios šalies reikalus, ar tai būtų Tunisas, ar Moldova, ar Albanija. Bet jeigu tai yra daroma jų pačių kvietimu, nes jie būtent patys kvietė sakydami, kad nebegali susitvarkyti patys, kad jiems reikia išorės pagalbos ir Europa yra ta neutrali jėga, galinti padėti, mes neatsisakome“, – pažymėjo jis.

Pasak A. Pranckevičiaus, EP įsitraukimas į Moldovos klausimus - labai gilus. Tai patvirtina ir buvusio EP pirmininko Jerzy Buzeko asmeninis dalyvavimas derybose su buvusiu Moldovos premjeru Marianu Lupu, dabartiniu ministru pirmininku Vladu Filatu bei Seimo pirmininku Mihai Gimpu dėl proeuropinės koalicijos sudarymo 2010 m.

„Jeigu yra kvietimas ir noras, kad Europa padėtų, ji turėtų būti pasiruošusi tai padaryti. Moldovos atveju mes tai padarėme ir po to tą koaliciją palaikėme ir iki šiol palaikome labai stipriai - iki šiol yra proeuropinė koalicija Moldovoje. Ji šiandien yra Rytų partnerystės lyderė“, – sakė jis.

Paklaustas, kas yra pagrindinis kliuvinys Moldovos eurointegraciniame kelyje, A. Pranckevičius pabrėžė įsisenėjusį Padniestrės konfliktą. Jo teigimu, čia svarbus vaidmuo tenka ir Rusijai, kuri tikrai nesuinteresuota jo sureguliavimu, nes taip užkerta kelią Kišiniovui įstoti tiek į ES, tiek ir į NATO.

„Nulinės galimybės Moldovai netgi pasirašyti su ES vizų liberalizavimo arba laisvos prekybos sutartį. Yra teisiniai dalykai, kurie nurodo, kad tie susitarimai turi apgaubti visą šalį, ir šalis turi turėti aiškias sienas. Čia mes šiuo metu deramės su Europos Komisija, kaip spręsti šią problemą, nes Moldova šiuo metu yra toli nuėjusi dėl tų susitarimų ir būtų tikrai nesąžininga įšaldyti jų ratifikavimą vien dėl tokių dalykų, kai iš tikrųjų valstybė yra nusipelniusi ir padariusi labai daug namų darbų“, – pažymėjo jis.

A. Pranckevičius pabrėžė, jog vis dėlto teigiamų poslinkių šioje susidariusioje aklavietėje esama. Beje, tam nemažai įtakos turėjo ir Lietuvos pastangos, pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) praėjusiais metais. Ji atnaujino 5+2 formato derybas, buvo susitarta dėl bendrų Moldovos ir Padniestrės projektų socioekonominėje plotmėje.

M. Schulzo patarėjas pažymėjo, jog pozityvių prošvaisčių suteikia ir naujai išrinktas Padniestrės prezidentas Eugenijus Ševčiukas.

„E. Ševčiukas, naujas Padniestrės lyderis, yra sukalbamas žmogus. Tai nebėra buvęs prezidentas Igoris Smirnovas, su kuriuo buvo neįmanoma kalbėtis. Jis buvo praėjusios epochos žmogus ir beviltiškas derybininkas. E. Ševčiukas yra naujos kartos žmogus, be to, jis nebuvo paremtas Kremliaus“, – pažymėjo patarėjas.

A. Pranckevičiaus teigimu, į naująjį, pragmatinių pažiūrų separatistinio regiono prezidentą palankiai žiūri ir pati Moldova, tačiau greitų sprendimų vis tiek negalima tikėtis, nes Rusija ir toliau „žais savo žaidimą“.

Vis dėlto jis pabrėžė, jog Moldovos siekis integruotis į ES nėra beviltiškas. Be to, neformalių susitikimų lygmeniu ši galimybė yra neretai aptariama ir taip esamų sąjungos narių.

„Tai nėra beviltiškas dalykas, ir Moldova yra viena iš nedaugelio Rytų partnerių, kuri potencialiai, eventualiai tikrai turi europinę perspektyvą. Yra tikrai nemažai partnerių ES, ne tik Rumunija, bet ir Lenkija, ir kitos šalys, kurios mato tą galimybę. Aišku, labai tolimoje perspektyvoje, kalbėdami visiškai neformaliuose forumuose, o ne viešai“, – sakė A. Pranckevičius.

ELTA primena, jog nuo 1918 metų Moldova priklausė Rumunijai, bet per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.

Moldovos vyriausybė iki šiol nekontroliuoja Padniestrės regiono, kurį prorusiška vietos valdžia vienašališkai po Sovietų Sąjungos žlugimo paskelbė nepriklausoma respublika. Iki šiol jos niekas nepripažino. Nepaisant to, ši su Ukraina besiribojanti, 600 tūkst. gyventojų turinti kalnuota sritis realiai turi savo valdžią, valiutą.

„5+2“ formatu, kurio atnaujinimui žada skirti dėmesį ir Lietuva, Padniestrės konfliktas reguliuojamas nuo 2005 metų. Tačiau jau atsukant nugarą, 2010 m. gegužės 17-ąją, likus savaitei iki tuomet ESBO pirmininkavusio Kazachstano sostinėje vykusio Padnestrės konflikto sureguliavimo posėdžio, Rusijos ir Ukrainos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Viktoras Janukovičius priėmė bendrą deklaraciją, kuriame išdėstė savą matymą, kaip reikia spręsti problemas.

Moldovoje tai sukėlė audringą reakciją, ir Rusijai buvo "pasiūlyta" pirma išvesti savo karius iš šio regiono. Pažadą per keletą metų išvesti savo karines pajėgas iš Moldovos Rusija davė dar 1999 metais per ESBO viršūnių susitikimą Stambule, tačiau iki šiol Padniestrėje dislokuota 2 tūkst. Rusijos karių, kurie esą saugo karinius sandėlius.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close