captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karagandos lietuviai nori grįžti į Lietuvą

Daugiau nei du dešimtmečius Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja misiją į lietuvių tremties vietas. Joje dalyvauja valstybinių institucijų atstovai, galintys spręsti pilietybės suteikimo, būsto įsigijimo, integracijos problemas. Šįkart delegacija lankėsi Kazachstano ir Kirgizijos lietuvių bendruomenėse. „Panoramos“ korespondentų reportažas iš Karagandos. 
Karaganda, Reuters/Scanpix nuotr.
Karaganda, Reuters/Scanpix nuotr.

Tatjana Kubiliūtė lietuviškai nekalba, tačiau Lietuvos pilietybę jau turi. Moteris įsitikinusi, kad netrukus gyvens Lietuvoje, todėl jau domėjosi įdarbinimo galimybėmis.

„Biržuose irgi galima gyventi, ten yra trys fabrikai, galima ir pakuotoja dirbti, jei pasistengsi, darbą susirasi, nereikia sėdėti rankų sudėjus“, – sakė Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanica“ narė T. Kubiliūtė.

Karagandos srityje gyvena apie pustrečio tūkstančio lietuvių. Daugiausia – tremtinių palikuoniai. Čia atvykusi valstybinių institucijų delegacija buvo užversta klausimais.

„Mano šeimoje – du suaugę sūnūs. Mes norime persikelti į Lietuvą. Svarbiausias klausimas – būstas, ar bus kokių nors pakeitimų įstatyme jį įsigyjant“, – kalbėjo Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanica“ narė Irina Figūrinienė.

„Man – penkiasdešimt vieneri. Turiu Lietuvos pilietybę, labai noriu persikelti, ar galėsiu gauti darbą?“ – klausė Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanica“ narė Svetlana Dombajeva.

Per metus migracijos departamentas gauna apie penkis tūkstančius prašymų atkurti Lietuvos pilietybę. Dvigubą pilietybę gali turėti ištremti asmenys ir jų palikuoniai.

„Kiek kreipėsi konsultacijų, kiek teikė dokumentus, kiek nagrinėjau tuos dokumentus, tai yra ištremtų asmenų palikuonys. Surinkus visus reikiamus dokumentus jie tikrai turės teisę atkurti Lietuvos pilietybę, išlaikant ir turimos valstybės pilietybę“, – pasakojo Migracijos departamento prie VRM pilietybės reikalų skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Vežikauskaitė.

Šiemet politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo programai skirta per keturis šimtus tūkstančių eurų, iš jų apie tris šimtus tūkstančių – būstams įsigyti. Eilėje – per pusantro šimto  žmonių.

„Naujų žmonių nepriimame, kadangi tų, kurie stovi eilėje, negalime aprūpinti. Kiekvienais metais būstus gauna kokios 7 šeimos, kartais 5, kartais 10, kaip pasiseka nupirkti, dauguma žmonių nori apsigyventi Vilniuje arba Kaune“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Grįžtantiems siūlomi būstai ir regionuose, tačiau ten sunkiau susirasti darbą. Delegacija siūlys vyriausybei programą tęsti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...