captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europai desperatiškai reikia lyderio – ir tai gali būti Vokietija

Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose prieš Marine Le Pen, kuri aršiai kritikuoja NATO bei Europos Sąjungą ir remia Vladimiro Putino politiką, yra viena iš nedaugelio pastarojo meto gerų naujienų tiems, kas ir toliau tiki, kad europiečius ir amerikiečius tebevienija liberaliosios demokratijos vertybės, interneto svetainėje aei.org paskelbtame straipsnyje rašo užsienio politikos ekspertai Gary J. Schmittas ir Jeffrey Gedminas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau neturėtume turėti iliuzijų. Vakarai vis dar neišbrido iš gilios pasitikėjimo krizės. Siekiant užtikrinti Europos išlikimą, skubiai reikalingas stiprus bei racionalus lyderis. Ir geriausias kandidatas yra Vokietija, mano politikos ekspertai.

Vis dar esama realaus pavojaus, kad Europos Sąjunga subyrės. Nors daugeliui Vašingtone tokia perspektyva nekelia jokių emocijų, ES žlugimas būtų sunkus smūgis idealams, kurie yra brangūs tiek amerikiečiams, tiek europiečiams.

Europos užsienio santykių tarybos duomenimis, žemyne dėl įtakos varžosi 45 populistinės partijos. Nepasitenkinimą skatina keletas veiksnių. Daugelis europiečių nerimauja dėl terorizmo ir plataus masto migracijos iš musulmoniškų šalių. Pietinės ES valstybės narės ir toliau kenčia dėl didelio nedarbo (jaunimo nedarbas Italijoje šiuo metu siekia 35,2 proc., Ispanijoje – 41,5 proc., o Graikijoje – 45,2 proc.). Jaunose Rytų Europos demokratijose pastebimas grėsmingas polinkis į antiliberalizmą. „Brexit“ sukrėtė Europos Sąjungos pamatus. Padėtį komplikavo Rusijos revanšizmas ir augantis autoritarizmas Turkijoje.

Visame žemyne auga euroskepticizmas. Negana to, nepasitenkinimas ypač didelis tarp jaunimo. Neseniai surengtos apklausos duomenimis, vienas iš penkių ES dvidešimtmečių nori, kad jų šalis išstotų iš Europos Sąjungos, o beveik pusė teigia abejojantys, ar tikrai demokratija yra geriausia valdymo forma.

Parlamento rinkimai Vokietijoje įvyks rugsėjo mėnesį. Kad ir kas nugalėtų – dabartinė kanclerė Angela Merkel ar jos socialdemokratų varžovas Martinas Schulzas, būtent Vokietijai pirmiausiai teks stabdyti Europos fragmentaciją ir mažinti nusivylimą demokratija. Didžiausia Europos ekonomika stabiliai auga, nedarbas joje yra mažas (3,9 proc.), be to, jai nebūdingos tokios struktūrinės problemos, kokios stabdo Prancūzijos pažangą (Prancūzijoje nedarbas niekaip nenusileidžia žemiau nei 10 procentų, o vidutinis jaunimo nedarbo lygis nuo 1983 m. siekia 20 proc.).

Reuters/Scanpix nuotr.

Jau imta kalbėti apie naujas Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvas, kurios Europos projektui suteiktų naują pagreitį. Tačiau E. Macrono vyriausybė bus labai priklausoma nuo koalicijos su kairės ir dešinės partijomis, kurios jam ir jo naujai sukurtam politiniam judėjimui nėra niekaip įsipareigojusios. Lyderystę turės užtikrinti žemyno centre esanti šalis, kuri pastaruosius dešimtmečius stengėsi išvengti jai taip tinkančio lyderės vaidmens, rašo politikos ekspertai.

Vokiečiai jau daugiau kaip septynis dešimtmečius yra linkę pirmenybę teikti daugiašališkumo principui. Tačiau šiandien, „Brexit“ ir nacionaline retorika besivadovaujančio JAV prezidento D. Trumpo amžiuje, toks galių delegavimu pagrįstas požiūris ima atrodyti pavojingai lengvabūdiškas.

Be to, Vokietijos lyderystė turėtų būti aktyvesnė ir sudėtingoje gynybos srityje, nepaisant įvairių su tuo susijusių tabu. Šiandien Vokietijos kariai yra dislokuoti Lietuvoje, įgyvendinant NATO strategiją stiprinti Baltijos šalių gynybą. Taip Berlynas bent jau parodo, kad yra pasirengęs nesitaikstyti su Rusijos elgesiu ir aiškiai paremti sąjungininkus. Šia kryptimi būtina žengti drąsiau.

Be to, ir pati Europos Sąjunga turėtų plačiau taikyti kūrybinį mąstymą. ES susiduria su rimtomis problemomis, ir bet kokios pastangos siekti didesnės integracijos greičiausiai susilauktų tam tikro pasipriešinimo. Atrodo, kad Europos populistus remiantys rinkėjai pritaria nuomonei, kad valstybių narių valdžia nebetenka kontrolės svertų.

Vokietija turėtų siekti, kad visos Europos elitas atsisakytų lengvabūdiško požiūrio į šiandienos populistus. Kol didžiosios Vokietijos ir kitų Europos šalių partijos nesiims spręsti problemų, kurios kelia nerimą jų rinkėjams, nesisteminės partijos ir toliau stiprės, o erdvės antiliberalioms jėgoms tik daugės.

Taip, Geertas Wildersas netapo Nyderlandų ministru pirmininku per kovo mėnesį surengtus nacionalinius rinkimus, tačiau jo Laisvės partija tapo antra pagal dydį partija Nyderlandų parlamente. Norbertas Hoferis pralaimėjo Austrijos prezidento rinkimuose, tačiau jį parėmė apie 46 procentų balsavusiųjų. Prancūzijoje 10,6 mln. žmonių – vienas iš trijų atėjusių prie rinkimų urnų – balsavo už M. Le Pen. Tai dvigubai daugiau, nei skaičius rinkėjų, balsavusių už jos tėvą 2002 m. O Vokietijoje? „Alternatyva Vokietijai“ šį rudenį greičiausiai taps parlamentine partija. Vos per ketverius partijos gyvavimo metus jos atstovai jau pateko į 12 iš 16 Vokietijos žemių parlamentų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Ar tai tikrai panašu į slūgstančią populizmo bangą?

Europos politika keičiasi iš esmės, tvirtina politikos ekspertai G. J. Schmittas ir J. Gedminas. Pasaulio arenoje Rusija, Kinija ir Iranas didina savo įtaką. Kyla grėsmė, kad nauja archajiška pasaulio tvarka pakeis liberalią pasaulio tvarką, kuria rėmėsi Vakarų pasaulio klestėjimas ir saugumas.

Praeityje stabili, liberali ir JAV draugiška Europa buvo vienas iš svarbiausių dalykų JAV interesams. Šiandien Vokietija, kuri atnešė tiek tamsos žemyne pirmojoje XX a. pusėje, turėtų imtis iniciatyvos apsaugoti tą liberaliąją tvarką, kuri susiformavo po jos sukeltos destrukcijos, mano G. J. Schmittas ir J. Gedminas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...