captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prancūzijos rinkimai: ar prancūzai išmainys Vakarus į Rusiją?

Jau šį sekmadienį, gegužės 7 dieną, bus išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas. Kandidatų į šį postą – centristo Emmanualio Macrono ir nacionalistės Marine Le Pen – užsienio politikos strategijos turi mažai panašumų, o skirtumai gana ryškūs. Dėl šios priežasties analitikai sako, kad šie rinkimai ne vien tradicinė politinė kova, bet aršios grumtynės tarp nacionalizmo ir internacionalizmo, skelbia BBC.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

M. Le Pen nacionalistinių pažiūrų politikė. Ši politinė doktrina ir yra prizmė, per kurią jį vertina visus politinius pasirinkimus. Jos siekis – sustiprinti Prancūziją puoselėjant šalies suverenumą ir mažinant priklausomybę nuo kitų valstybių ir institucijų.

M. Le Pen „Nacionalinis frontas“ vadovaujasi šūkiu „Les Français d'abord“, kurį būtų galima laisvai išversti kaip teiginį „Pirmiausia Prancūzija“. Be to, jis taikliai nusako ir visą jos siūlomą užsienio politikos strategiją. M. Le Pen – kaip ir visa jos partija – supriešina Prancūziją ir globalizacijos jėgas.

E. Macronas, bent jau užsienio politikos klausimu, drastiškų pokyčių nesiūlo, pasisako už dabartinės strategijos tęstinumą ir garsėja kaip užsispyręs Europos Sąjungos ir internacionalizmo gynėjas.

Ekspertai įvardijo esminius M. Le Pen ir E. Macrono užsienio politikos skirtumus.

Rusija

E. Macronas pasisako prieš bet kokius bandymus suartėti su Rusija ir remia sankcijas Maskvai (bent jau tol, kol nesilaikoma dėl krizės Ukrainoje priimtų Minsko susitarimų sąlygų). Jis Rusijos užsienio politiką yra pavadinęs pavojinga ir viena iš tų, „kuri gali nedvejodama laužyti tarptautinės teisės normas“. Kibernetinės atakos, kurių taikiniais tapo kompiuteriai, kuriais naudojasi tiek pats E. Macronas, tiek jo partijos „En Marche“ nariai, siejamos būtent su Rusijoje veikiančiais programišiais.

M. Le Pen ne per seniausiai Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu ir 2014 metais Rusijos įvykdyto Krymo aneksijos klausimu nemato nieko blogo. M. Le Pen siekia strateginės partnerystės su Maskva kovoje su teroristine organizacija „Islamo valstybė“. Prancūzijos žiniasklaida skelbia, kad „Nacionalinis frontas“ iš Rusijos bankų ar finansinių institucijų, siejamų su Kremliumi, gavo didelių paskolų. Pati M. Le Pen neigia, kad tie pinigai kaip nors lemia jos partijos prielankumą Rusijai. Esą Prancūzijos bankai jai neskolinę, tad tiesiog nebuvo kito pasirinkimo – teko ieškoti lėšų užsienyje.

Sirija

Anot E. Macrono, Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas turėtų tarptautiniame tribunole atsakyti už padarytus nusikaltimus.

M. Le Pen bendražygiai laikosi kitokios nuomonės. Po balandį Sirijoje įvykdytų cheminio ginklo atakų „Nacionalinio fronto“ atstovas išplatino nuomonę, esą neaišku, kas buvo vykdytojai ir išreiškė nuomonę, jog, nepaisant visko, B. al-Assadas išlieka vienintelė gynyba nuo „Islamo valstybės“.

Europos Sąjunga

E. Macronas pasisako už Europos Sąjungos plėtrą ir vystymą – jis siūlo euro zonai turėti savo biudžetą ir savą finansų ministrą. E. Macronas pasiryžęs inicijuoti kampaniją, skirtą sugrąžinti žmonių pasitikėjimą Europos Sąjunga.

M. Le Pen pasisako už Prancūzijos pasitraukimą iš euro zonos ir siūlo rengti referendumą, kuriame prancūzai turėtų progą išsakyti savo nuomonę dėl tolimesnės narystės Sąjungoje. Eurą M. Le Pen vadina mirusia valiuta ir siūlo Prancūzijai grįžti prie franko, eurą pasiliekant tik tarptautinei prekybai. Pabrėžia, kad šiuo klausimu derybos su Europos Sąjunga gali užtrukti.

NATO ir gynyba

E. Macronas žada iki 2025 metų Prancūzijos išlaidas gynybai padidinti iki NATO reikalaujamų 2 proc. BVP. Anot E. Macrono, NATO išlieka Prancūzijos gynybos pagrindu, tačiau jis norėtų, kad Aljansas daugiau dėmesio skirtų būtent Europai. Tokią jo poziciją lėmė ir seniau JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakyta pozicija.

M. Le Pen NATO apibūdina kaip organizaciją, kurios atsiradimo priežastis – sovietų kelta grėsmė – šiandien nebeaktuali. M. Le Pen pasisako už Prancūzijos pasitraukimą iš integruotos Aljanso karinės vadovybės. Ji teigia, kad šalies išlaidos gynybai iki 2 proc. BVP bus padidintos 2018 metais, o jos penkerių metų kadencijos pabaigoje – iki 3 proc.

Daugiau apie rinkimus – LRT TELEVIZIJOS žurnalistų Igno Kinčino ir Karolio Kaupinio pasisakymuose, kuriuos rasite įraše.

AFP/Scanpix nuotr.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...