captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel: įgyvendinus Minsko susitarimus, galėtume panaikinti sankcijas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė, kad norėtų panaikinti Rusijai taikomas sankcijas, kai bus įgyvendinti Minsko susitarimai, ir atkreipė dėmesį į Vokietijos ir Rusijos ryšius ekonomikos bei kitose srityse.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Norėčiau, kad mes pasiektume galimybę panaikinti sankcijas, įgyvendinus Minsko susitarimus“, – sakė A. Merkel po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu surengtoje spaudos konferencijoje.

„Tačiau mes mezgame dvišalius kontaktus ekonomikos, jaunimo mainų, mokslo srityse“, – kalbėjo kanclerė.

A. Merkel taip pat pavadino Rusiją konstruktyvia partnere, organizuojant Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą Hamburge liepos mėnesį.

„Pasaulio įvykiai rodo, kad daugiašalis bendradarbiavimas yra naudingas visiems – tai yra būtent tai, ko mums reikia, ir mes toliau dirbsime šioje dvasioje“, – pareiškė A. Merkel.

V. Putinas kanclerę A. Merkel, atvykusią darbo vizito jo kvietimu, priėmė savo rezidencijoje Bočarov Ručej.

Derybos dalyvavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, prezidento patarėjai Jurijus Ušakovas bei Viačeslavas Surkovas.

V. Putinas pasiūlė A. Merkel pakalbėti apie padėtį Sirijoje ir Ukrainoje.

„Žinoma, mes negalime nepasinaudoti šiuo vizitu, kad pakalbėtume apie dvišalius santykius dėl daugiausia problemų keliančių taškų; turiu omenyje Ukrainą, Siriją ir galbūt kitus kai kuriuos regionus“, – sakė V. Putinas.

Jis padėkojo kanclerei, radusiai galimybę atvykti į Rusiją ir informuoti jį, kaip ruošiamasi Didžiojo dvidešimtuko vadovų susitikimui Hamburge.

Nebijo dėl Rusijos kišimosi į Vokietijos rinkimus

Vokietija nebijo dėl Rusijos kišimosi į jos rinkimus, bet užkirs kelią bandymams dezinformuoti jos visuomenę, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Nesu iš tų, kurie bijo“, – sakė A. Merkel spaudos konferencijoje, paklausta apie Maskvos galimą kišimąsi į rinkimų kampaniją Vokietijoje.

„Tačiau šiurkščios dezinformacijos atveju, kaip, pavyzdžiui, mergaitės Lizos atvejis arba (atvejis) Lietuvoje, kur pasirodė tam tikrų kaltinimų mūsų kariams, mes imsimės šios problemos. Mes dirbsime su savo piliečiais, žinome, kad kibernetiniai nusikaltimai yra tarptautinis iššūkis“, – sakė A. Merkel, tačiau pabrėžė esanti įsitikinusi, kad rinkimų kampanija Vokietijoje praeis be įsikišimo iš išorės.

A. Merkel turėjo omenyje Lietuvoje prieš vasario 16-osios minėjimą Seimo pirmininkui atsiųstą melagingą laišką apie NATO karių vokiečių neva išprievartautą Jonavos rajono vaikų globos auklėtinę penkiolikmetę našlaitę.

2016 metų sausį Vokietijoje kilo tarptautinis skandalas dėl neva buvusio trylikametės rusės Lizos išprievartavimo, dėl kurio kaltinti migrantai. Iš tikrųjų tą naktį Liza miegojo savo draugo namuose, nustatė Berlyno prokuratūra.

Į šią melagingą istorija aktyviai reaguota Rusijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskvoje apie šį incidentą sužinota „ne iš oficialių Vokietijos struktūrų, o iš pradžių iš rusakalbės bendruomenės, paskui iš šios šeimos advokatų, ir paskui iš Lizos tėvų“. Jis dar tvirtino patikėjęs, kad mergaitė buvo pagrobta, ir apkaltino policiją jos dingimo „slėpimu“.

Nesilankė Rusijoje nuo 2015-ųjų

A. Merkel ir V. Putinas vienas kitą erzina nuo pirmojo susitikimo, bet pragmatiškai stengiasi palaikyti santykius. Vokietijos kanclerė nesilankė Rusijoje nuo 2015-ųjų, kai buvo atvykusi paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-mečio. Komunistinėje Rytų Vokietijoje augusi A. Merkel tapo viena iš pagrindinių sankcijų autorių prieš komunistinėje Rytų Vokietijoje tarnavusį V. Putiną. Ukrainos ir Sirijos konfliktai jų pokalbiuose žengia lygia greta – anot šaltinių, kadaise V. Putinas į akis A. Merkel pareiškė: jei Vokietija nenusileis dėl sankcijų, iš Sirijos Europą gali užplūsti pabėgėlių banga.

Europos Sąjungos vienybė dėl sankcijų pratęsimo trapi, tačiau kol kas Berlynui pavyksta kas pusmetį jas pratęsti – mat pažangos Ukrainoje vykdant Minsko susitarimus nematyti, neseniai pirmą netektį patyrė žlugusias paliaubas prižiūrintys Europos stebėtojai.

Vokietija sako, kad pagrindinis A. Merkel vizito V. Putino vasaros rūmuose Sočyje tikslas – pasirengimas Didžiojo dvidešimtuko susitikimui liepos pradžioje, kai Hamburge laukiama ir V. Putino, ir JAV prezidento D. Trumpo. Berlynas priduria, kad į kitą lyderių formatą – Didįjį septynetą, Rusijos grąžinti nesirengiama, V. Putinas iš jo išmestas po Krymo aneksijos.

Kanclerės atstovas praėjusią savaitę pareiškė, kad A. Merkel daro, ką gali, siekdama įtraukti Rusiją ir ieškoti konstruktyvių sprendimų. Tačiau dabar santykiuose atsirado naujų įtampą didinančių veiksnių – Vokietija vadovauja daugiašaliam NATO batalionui Lietuvoje, o jos žvalgybos agentūros kaltina Rusiją kišantis į rinkimus. Maskvos kibernetiniai užpuolikai yra įsilaužę į Bundestago kompiuterius, o pernai mėgino pavogti informacijos iš A. Merkel partijos bei su dviem didžiosiomis Vokietijos partijomis susijusių labdaros fondų.

Daugiau apie tai – Vykinto Pugačiausko reportaže.

Reuters/Scanpix nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...