captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Freedom House“: žiniasklaidos laisvės situacija – prasčiausia per 13 metų

Pasaulio žiniasklaidos laisvės padėtis yra blogiausia per pastaruosius 13 metų, be to, grėsmė jai kyla dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos žiniasklaidai ir suvaržymų, taikomų tiek demokratinių, tiek autoritarinių vyriausybių, rašoma penktadienį paskelbtoje ataskaitoje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

JAV įsikūrusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ tyrimas atspindi didėjantį nerimą dėl įvairių šalių vyriausybių pastangų pažaboti žiniasklaidą ir užgniaužti kritiką.

„Politiniai lyderiai ir kitos šališkos jėgos daugelyje demokratinių valstybių, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje, Filipinuose ir Pietų Afrikos Respublikoje, kritikavo nepriklausomos žiniasklaidos ir faktais grindžiamos žurnalistikos patikimumą, nepripažindami tradicinio priežiūros vaidmens, kurį žiniasklaida atlieka laisvose visuomenėse“, – sakė tyrimui vadovavusi Jennifer Dunham.

2016 metų tyrime situacija žiniasklaidos laisvės srityje buvo vertinama 199 valstybėse.

„Freedom House“ teigimu, vos 13 proc. pasaulio gyventojų gali džiaugtis „laisva žiniasklaida“, kai politinių naujienų nušvietimas yra visavertis, garantuojamas žurnalistų saugumas, valstybės kišimasis į žiniasklaidos reikalus yra minimalus ir žiniasklaidos priemonės nepatiria didelio teisinio ar ekonominio spaudimo.

Pasak organizacijos, 42 proc. pasaulio gyventojų turi „iš dalies laisvą“ žiniasklaidą, o 45 proc. gyvena šalyse, kur žiniasklaidos aplinka „nėra laisva“.

„Freedom House“ ataskaita atspindi kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) pateiktus analogiško tyrimo rezultatus.

RSF ataskaitoje teigiama, kad žiniasklaidos laisvei rimtas pavojus kyla 72 valstybėse. Šios organizacijos sudarytame tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse į žemesnes pozicijas nukrito ir tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija.

„Freedom House“ ataskaitoje pažymima, kad žiniasklaidos laisvei pakenkė demokratinių valstybių politikų pastangos daryti įtaką naujienų nušvietimui ir delegitimizuoti žiniasklaidos priemones.

„Kai politikai pliekia žiniasklaidą, jie skatina savo kolegas užsienyje elgtis taip pat“, – sakė „Freedom House“ prezidentas Michaelas Abramowitzas.

Gęstantis JAV švyturys

Situacija žiniasklaidos laisvės srityje Jungtinėse Valstijose buvo kiek pablogėjusi dar prieš D. Trumpo išrinkimą prezidentu. Prie to prisidėjo finansiniai sunkumai ir didėjantis žiniasklaidos organizacijų šališkumas, rašoma ataskaitoje.

Tačiau D. Trumpas dar blogina situaciją savo išpuoliais dėl „išgalvotų naujienų“ (angl. fake news) ir apibūdindamas žiniasklaidą kaip „žmonių priešus“, pažymi „Freedom House“.

„Tokie komentarai rodo priešiškumą pamatiniams žiniasklaidos laisvės principams ir tikslams, ypač visuomenės informavimo priemonių vaidmeniui užtikrinti vyriausybių atsakomybę už savo žodžius ir darbus“, – teigia organizacija.

Pasak „Freedom House, žodinės atakos prieš JAV žiniasklaidą taip pat skatina autoritarinius režimus imtis griežtų priemonių prieš savo šalių nepriklausomą žiniasklaidą.

„Esama didžiulio pavojaus, kad Jungtinės Valstijos nebebus pavyzdžiu ir siekiamu standartu kitoms valstybėms”, – pažymi organizacija.

„Žiniasklaidos laisvės apsauga Jungtinėse Valstijose yra gyvybiškai svarbus dalykas žiniasklaidos laisvės apsaugai ir stiprinimui visame pasaulyje; faktiškai ji yra pasaulio demokratijos kertinis akmuo“, – tvirtina „Freedom House“.

Rusijos propaganda

Rusija ypač naudojasi susidariusia situacija, siekdama daryti įtaką naujienomis ir socialinės žiniasklaidos turiniui kitose šalyse, teigia „Freedom House“.

„Vladimiro Putino režimas Rusijoje yra valstybinės propagandos globalizacijos pionierius“, – rašoma ataskaitoje.

„Jis toliau siekia prokremliško nušvietimo visame pasaulyje, ypač kaimyninėse šalyse, kur gyvena daug rusakalbių“, – rašoma organizacijos ataskaitoje.

„Freedom House“ teigimu, prasčiausia situacija žiniasklaidos laisvės srityje yra Šiaurės Korėjoje, Turkmėnijoje ir Uzbekistane, o geriausia – Norvegijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Tuo tarpu pasaulinis vidurkis pasiekė naujas žemumas.

Pasak ataskaitos, žiniasklaidos laisvei pavojų kelia ir kovai su terorizmu skirti sekimo įstatymai.

„Daug stiprių demokratijų, tarp jų Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, neseniai priėmė įstatymus, pakreipiančius pusiausvyrą šnipinėtojų naudai ir neužtikrinančius veiksmingo priežiūros mechanizmo bei saugiklių nuo piktnaudžiavimo“, – tvirtina „Freedom House“.

Kinija, Etiopija, Iranas ir Sirija yra „tarp daugybės griežtai autokratinių šalių, kuriose žurnalistų fizinis sekimas ir stebėjimas internete yra įprasta praktika, iš dalies skirta įbauginti žiniasklaidai ir užgniaužti kritišką nušvietimą“, – rašoma ataskaitoje.

Tarp šalių, kuriose smarkiai pablogėjo situacija žiniasklaidos laisvės srityje, minima Turkija – dėl cenzūros, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių uždarymo ir padažnėjusių žurnalistų sulaikymo bei užpuolimo atvejų.

Situacija Lenkijoje tai pat smarkiai pablogėjo dėl „vyriausybės nepakantumo nepriklausomam ar kritiškam nušvietimui“ bei žodžio laisvės suvaržymų dėl Lenkijos istorijos ir identiteto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...