captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Le Pen tiki savo pergale prezidento rinkimuose

Ar Marine Le Pen gali tapti Prancūzijos prezidente? Kai kurie analitikai mato tik nedideles jos galimybes, bet kraštutinių dešiniųjų kandidatė, regis, užtikrintai siekia paneigti išankstines prognozes.
Erez Lichtfeld/SIPA/Scanpix nuotr.
Erez Lichtfeld/SIPA/Scanpix nuotr.

„Mes galime laimėti. Galėčiau pasakyti dar stipriau: mes laimėsime“, – televizijai „France 2“ pirmadienio vakarą užtikrintai sakė M. Le Pen.

Prieš imigrantus nusistačiusiai politikei nepavyko laimėti pirmojo sekmadienį vykusio prezidento rinkimų turo. Ji užėmė antrą vietą su 21,3 proc. balsų ir nusileido proeuropietiškam centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, surinkusiam 24,01 procentus. Antrajame rinkimų ture jie susitiks gegužės 7 dieną.

Po pirmojo turo aukštyn pašoko finansų rinkos, sumažėjus galimybei prezidente tapus M. Le Pen išvesti šalį iš euro zonos ir Europos Sąjungos (ES).

Sekmadienį paskelbtos apklausos rodo, kad E. Macronas turėtų laimėti antrąjį turą, surinkdamas 60 proc. balsų. Tai reiškia, kad M. Le Pen per dvi savaites papildomai reikia užsitikrinti daugiau nei 10 proc. balsų, jeigu ji dar nori tikėtis pergalės.

„Patikėkite manimi, dešimt mažų procentų – tai visiškai įmanoma padaryti“, – sakė M. Le Pen.

Taktiniai manevrai

M. Le Pen reikia daugybės sutapsiančių aplinkybių, jeigu ji iš tikrųjų dar tikisi tapti Prancūzijos prezidente. Kandidatei reikia laukti E. Macrono klaidų ir tikėtis mažo prancūzų aktyvumo antrajame rinkimų ture. Teroristinė ataka taip pat gali pakeisti kampanijos dinamiką.

Nuo sekmadienio kraštutinių dešiniųjų kandidate yra kur kas labiau matoma viešojoje erdvėje nei E. Macronas, pastaruoju metu stipriai kritikuojamas dėl pasakytos pergalės kalbos ir pirmojo turo rezultatų šventimo prabangioje užkandinėje.

Laikraštis „Le Monde“ perspėjo, kad „blogiausias, pavojingiausias ir labiausiai neatsakingas“ E. Macrono poelgis dabar būtų vertinti savo kandidatūrą kaip nebekeliančią abejonių.

Prezidentas Francois Hollande`as antradienį netiesiogiai centristų kandidatui pareiškė, kad „kiekvienas balsas yra užtarnautas ir iškovotas“. Jis įspėjo, kad nereikėtų suprasti M. Le Pen pralaimėjimo antrajame ture kaip savaime įvyksiančio dalyko.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė neseniai paskelbė, kad laikinai nusišalina nuo vadovavimo „Nacionaliniam frontui“ – partijai, kurią daug Prancūzijos gyventojų vertina neigiamai. Šiuo žingsniu ji siekia pritraukti potencialių rinkėjų iš įvairių visuomenės sluoksnių.

Taip M. Le Pen parodė, kokiais užmojais ji pasitinka savo priešininką – buvusį investicijų bankininką, ekonomikos eksministrą, pasisakantį už Europos Sąjungą, pasaulinę prekybą ir etninę įvairovę.

M. Le Pen pareiškė savo priešininką rinkimuose matanti kaip „internacionalizmo“ veidą, taip priešpastatydama jį savo „Prancūzijos prancūzams“ nacionalizmui.

„Kadangi mes dabar kovojame vienas prieš kitą, viskas paaiškės ir Prancūzijos žmonės supras jo projekto turinį, kuris turės skaudžių socialinių, ekonominių ir migracijos pasekmių“, – sakė politikė.

Ji ir E. Macronas gegužės 3 dieną dalyvaus per televiziją transliuojamuose debatuose.

Du pagrindiniai faktoriai

Gegužės 7 dienos balsavime taip pat itin svarbus bus rinkimų aktyvumas.

2002 metais, kai M. Le Pen tėvas Jeanas-Marie pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, pagrindinės šalies partijos ir rinkėjai susivienijo, kad jis nelaimėtų balsavimo.

Tačiau dabar esama ženklų, kad tokio susivienijimo galimybė yra mažesnė, nei prieš 15 metų.

Socialistai ir dešinieji respublikonai antrajame ture parėmė E. Macroną, tačiau pirmajame ture 19,58 proc. balsų surinkęs kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas neišsakė paramos nei vienam kandidatui pakartotiniame balsavime.

Jaunas šio politiko elektoratas, susižavėjęs jo prieš elitą nukreiptais pareiškimais, euroskepticizmu ir pažadais pažaboti tarptautines kompanijas, gali daryti įtaką antrajam turui arba balsuodamas už M. Le Pen, arba iš viso neateidamas į rinkimus.

M. Le Pen reikia J. L. Melenchono rinkėjų balsų, naujienų agentūrai AFP pripažino viena politikės padėjėjų, kalbėjusi su anonimiškumo sąlyga.

Pasak jos, tai vienas iš dviejų faktorių, galinčių nulemti M. Le Pen pergalę. Kitas faktorius – didelis konservatyvių už Francois Filloną balsavusių rinkėjų skaičius, kurie tikėtų, kad M. Le Pen kovos su terorizmu klausimais būtų geresnė prezidentė nei E. Macronas.

Saugumo klausimai tapo dar didesne rinkimų kampanijos dalimi tapo praėjusią savaitę, kai 39-ių prancūzas Paryžiuje, Eliziejaus laukų alėjoje, nušovė policininką.

Prancūzija patyrė tris dideles atakas nuo 2015 metų, jos iš viso nusinešė 230 gyvybes.

Dar viena nelaimė galėtų pasitarnauti M. Le Pen, nes jos griežta pozicija dėl imigracijos taptų dar priimtinesnė.

Ekspertas Dominique Reynie mano, kad M. Le Pen nebus išrinkta, nes prancūzai nerimauja dėl jos pažadų išvesti šalį iš euro zonos.

Tačiau analitinio centro „Politikos inovacijų fondas“ vadovas skaičiuoja, kad 45 proc. rinkėjų pirmajame ture pasisakė už antisisteminius kandidatus.

„Jeigu nebūtų keliamas euro klausimas, aš manyčiau, kad ji turėtų galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...