captcha

Jūsų klausimas priimtas

G-7 energetikos ministrams nepavyko susitarti dėl klimato kaitos reguliavimo

Didžiojo septyneto (G-7) energetikos ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl bendro pareiškimo apie klimato kaitą, nes Jungtinės Valstijos išreiškė dėl jo abejonių, pranešė Italijos ministras.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

Jungtinės Valstijos „išsaugojo savo poziciją“ dėl teksto, kuriame kalbama apie Didžiojo septyneto šalių įsipareigojimus 2015 metų Paryžiaus susitarime, sakė Italijos ekonomikos plėtros ministras Carlo Calenda, pirmininkavęs susitikime Romoje.

Pritrūkus bendro sutarimo, Italija, šiuo metu pirmininkaujanti Didžiojo septyneto grupei, nusprendė nesiūlyti priimti bendrą pareiškimą, sakė C. Calenda.

Paryžiaus susitarimas, kuriam pritarė JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys, įpareigoja visas pasaulio valstybes – turtingas ir skurdžias – stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas.

Paryžiaus paktu raginama pasaulinį šiltėjimą apriboti mažesniu nei 2 laipsniai pagal Celsijų dydžiu, jei įmanoma – 1,5 laipsnio, palyginti su lygiu, buvusiu iki pramonės atsiradimo. Tam reikia smarkai sumažinti anglies dioksido išmetimą, deginant akmens anglį ir kitą iškastinį kurą.

Taip pat įsipareigota skirti milijardus dolerių paramos skurdžioms šalims, kenčiančioms nuo sausrų, potvynių, kylančio jūros lygio ir kitų klimato veiksnių.

Kovo mėnesį tesėdamas prieš rinkimus duotą pažadą, D. Trumpas pasirašė įsaką peržiūrėti tam tikras jo pirmtako Baracko Obamos patvirtintas kovos su klimato kaita priemones.

Pirmą kartą Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) apsilankęs prezidentas, be kita ko, liepė peržiūrėti anglimi kūrenamoms elektrinėms nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio apribojimus.

D. Trumpas planuoja atšaukti B. Obamos nustatytą naujų anglies telkinių plėtojimo moratoriumą ir liepti peržiūrėti vadinamąjį Švarios energijos planą, kuriame numatoma mažinti deginant anglį gaminamos elektros energijos gamybos apimtis ir pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo.

Anot ekspertų toks D. Trumpo sprendimas beveik garantuotai reiškia, kad JAV neįvykdys savo įsipareigojimų, apibrėžtų Paryžiaus susitarime.

JAV įsipareigojo išmetamą anglies dioksido kiekį iki 2025 metų sumažinti 26–28 proc. ir to tikslo visų pirma ketino siekti mažindama anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų teršalų kiekį.

D. Trumpo administracija kol kas nesako, ar pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo.

Tačiau D. Trumpo aplinkoje reiškiamos labai skirtingos nuomonės dėl pasitraukimo iš Paryžiaus pakto, nurodo JAV žiniasklaida.

Kovo 30 dieną Baltieji rūmai pareiškė, kad sprendimas pasitraukti ar pasilikti būsiąs priimtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikimą Italijoje gegužės pabaigoje.

B. Obamai prezidentaujant, antrosios pasaulyje pagal taršą anglimi Jungtinės Valstijos gerokai stumtelėjo Paryžiaus susitarimą, kartu su didžiausia teršėja Kinija oficialiai prisijungdamos prie Paryžiaus klimato sutarties – jos abi kartu rugsėjį užbaigė 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties ratifikavimą.

Didžiausias Vakarų demokratines valstybes sutelkusią Septyneto grupę (G-7) sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...