captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. -C. Junckeris pristatė ES ateities planą po „Brexit“, kuris kelia susirūpinimą Lietuvai

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris parengė vadinamąją Baltąją knygą, kurioje pateikiami variantai, kaip galėtų atrodyti Europos ateitis, kai 2019 metais nuo Europos Sąjungos galutinai atsiskirs Didžioji Britanija, skelbia „The Telegraph“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Europos Komisijos (EK) pranešimas dėl Europos ateities tapo pirmuoju Briuselyje vyksiančios trumposios Europos Parlamento plenarinės sesijos klausimu. J.-C. Junckeris EK siūlymus pristatė 16h, o vėliau vyko europarlamentarų diskusija.

Jau tapo žinoma, kad plane bus pateikiami „penki keliai, vedantys į vienybę“, aktualūs Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Šie siūlymai jau sulaukė nemenkos kritikos iš Rytų Europai priklausančių valstybių narių, kurių poziciją gina Lenkija ir Vengrija. Jos baiminasi, kad tokios iniciatyvos jas pavers marginalėmis, o Sąjungos šerdį sudarys Vokietija ir Prancūzija.

J. -C. Junckerio pateikti siūlymai taps esminiu pagrindu kovo 25 dieną Romoje vyksiančiam viršūnių susitikimui, skirtam pažymėti bloko įkūrimo sutarties 60-ąsias metines. Tada ir prasidės devynis mėnesius truksiančios derybos, kurių kulminacijos laukiama per gruodį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį, planuojamą po rinkimų Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Štai penki Europos Sąjungos be Didžiosios Britanijos ateities variantai, kuriuos pateikia Europos Komisijos pirmininkas:

Scenarijus Nr. 1 – judėjimas į priekį

Šiuo atveju Europos Sąjunga nenukrypsta nuo savo pasirinkto kelio, tačiau, kaip pabrėžia J. -C. Junckeris, ES sprendimų priėmimo greitis tiesiogiai priklauso nuo to, „kaip sėkmingai pavyks įveikti požiūrių skirtumus, siekiant kolektyvinio ilgalaikių prioritetų įgyvendinimo“. Kitaip tariant, sprendimų priėmimas išliks sudėtingas – kaip ir dabar.

J. -C. Junckeris teigia, kad 2025 metais ši strategija galės pasiūlyti tik „nuosaikų progresą“ kalbant apie darbo vietas, ekonomiką ir eurą, tačiau toks scenarijus būtų į naudą ES tarpusavio bendradarbiavimui, „kuriam palankias sąlygas sudarytų tyrimai, pramonė ir bendri projektai“, leisiantys valstybėms narės „sutelkti bent dalį karinių galimybių ir sutvirtinti ES misijų užsienyje finansinį solidarumą“.

Pliusai ir minusai: „išsaugoma 27 valstybių narių vienybė“, tačiau reikia kolektyvinės valios sprendžiant svarbiausias problemas, pavyzdžiui, imigracijos klausimą. Rizika, anot Europos Komisijos pirmininko, ta, jog, pristigus vienybės, Europai gali nepavykti „panaikinti pažadų popieriuje ir piliečių lūkesčių prarajos“.

Scenarijus Nr. 2 – svarbiausia tik bendra rinka

Europos Sąjunga tiesiog liaujasi bandžiusi spręsti tokias problemas kaip „migracija, saugumas ar gynyba“, tad svarbiausi klausimai pradedami spręsti ne visos Sąjungos, o dvišaliu lygmeniu. Laukiama radikalių pasikeitimų. Pavyzdžiui, įmanoma, kad Europos Sąjunga susimažins reguliavimo naštą ir drastiškai sumažins teisės aktų skaičių.

2025 metais taps aišku, kad pagrindinė ir esminė Europos Sąjungos misija – bendra rinka, taigi bus supaprastintas laisvas prekių ir kapitalo judėjimas, tačiau atsiras griežtesnių kontrolės mechanizmų kitose srityse, pavyzdžiui, kalbant apie laisvą žmonių judėjimą.

Pliusai ir minusai: permąstyti ES prioritetai, susitelkę į bendros rinkos klausimą, palengvins sprendimų priėmimą, tačiau apribos Europos Sąjungos galią tesėti savo pažadus piliečius. Anot J. -C. Junckerio, „gali dar padidėti piliečių lūkesčių ir jų pateisinimo atotrūkis“.

Scenarijus Nr. 3 – kas nori daugiau, daugiau ir stengiasi

Kalbama apie vienos ar daugiau „iniciatyvių koalicijos“ formavimą, kurios padėtų siekti progreso konkrečiose srityse, pavyzdžiui, gynyboje, mokesčių ar socialinėje politikoje. Kitos valstybės narės, nepriklausančios tokioms koalicijoms, „pasilieka sau galimybę“ prie jų prisijungti vėliau.

2025 metais tokios sąlygos sukurtų veiksmingesnį Europos Sąjungos gynybos potencialą, kuriame būtų numatytas ir „padidintas karinis pasirengimas jungtinėms misijoms užsienyje“ bei glaudesnis bendradarbiavimas žvalgybos srityje. Euro zonai priklausančios valstybės džiaugtųsi didesne integracija mokesčių ir socialiniais klausimais.

Pliusai ir minusai: anot J. -C. Junckerio, šis kelias padėtų išsaugoti Europos Sąjungos vienybę, atrišdamas rankas konkrečioms narėms „nusišalinti“, tačiau tokia laisvė natūraliai prisidėtų prie to, kad imtų skirtis ir ES piliečių teisės, priklausomai nuo to, ar jie gyvena valstybėje, nusprendusioje „stengtis labiau“. Tokiu būdu Europa padalijama į dvi skirtingų greičiu į progresą judančias Europas.

Scenarijus Nr. 4 – mažiau, bet veiksmingiau

Europos Sąjunga nusprendžia susiaurinti savo prioritetų sąrašą, tačiau tai, ką apsispręs daryti, darys veiksmingiau. Galiausiai blokas „galės veikti greičiau ir ryžtingiau“. J. -C. Junckeris pateikia pavyzdį apie neseniai pasaulį sudrebinusį VW dyzelinių variklių emisijų skandalą ir sako, kad tokia galima Europos Sąjungos versija „turėtų galios ir įrankių“ ginti vartotojų teises.

2025 metais tokia Europos Sąjunga turėtų tvirtesnę bendrąją rinką ir didelį dėmesį skirtų aplinkos apsaugai ir skaitmeninei integracijai. Tai reiškia, kad menkesnis dėmesys bus skiriamas ne tokioms gyvybiškai svarbioms sritims kaip užimtumas, socialinė politika ir visuomenės sveikata.

Pliusai ir minusai: ten, kur Europos Sąjunga imsis veiksmų, jie bus konkretesni ir geriau matomi. Nepaisant to, Europa gali vieningai nesutarti, kurios sritys svarbiausios, nes tokių sunkumų Sąjungai kyla nuo pat pradžių.

Scenarijus Nr. 5 – daugiau bendros veiklos

Susitaikiusios su faktu, kad dabartinė Europos Sąjunga galbūt neveikia taip gerai, kaip joms norėtųsi, ir sugrįžusios prie labiau dvišalio sprendimų priėmimo modelio, valstybės narės „greičiausiai nuspręs daugiau dalintis turima galia, ištekliais ir sprendimų priėmimo našta“. Tokiu atveju, kuris, atsižvelgiant į dabartinį susiskaldymą, menkai tikėtinas, sprendimų priėmimas tampa konkretesnis ir greitesnis, o nutarti variantai greičiau virstų realybe.

2025 metais tarptautiniame lygmenyje „Europa vieninga prekybos klausimais“. Be to, bendradarbiaujant su NATO, gali būti įsteigta ir atskira Europos gynybos sąjunga, o Europos Sąjunga taptų pilnaverte pasauline lydere prekybos srityje. Euro zonoje pastebimai pagerėtų bendradarbiavimas „fiskaliniais, socialiniais ir mokesčių klausimais“.

Pliusai ir minusai: Europos Sąjunga laisviau ir greičiau priima sprendimus, o piliečiai savo teises daugiau grindžia Europos Sąjungos teisės aktais, o ne savo šalies įstatymais. J. -C. Junckeris pripažįsta, kad tokiu atveju egzistuoja ir reali rizika „dar labiau atitolinti tas visuomenės dalis, kurios ir taip abejoja Europos Sąjungos teisine svarba arba mano, kad Sąjunga iš nacionalinių valstybių valdžios atėmė per daug įgaliojimų“.

Planus įvertins Vadovų taryba

„Ilgą laiką žmonių lūkesčiai buvo didžiuliai ir ne visada atitiko ES galimybes. Mūsų užduotis bus aiškiai pabrėžti, ką ES gali, ir ko – ne“, – sakė J. -C. Junckeris.

„Per dažnai diskusijos dėl Europos ateities yra supaprastinamos iki dviejų pasirinkimų – daugiau arba mažiau ES. Taip per daug supaprastinama tikrovė“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas.

Jo pristatytus planus kovo 9-10 dienomis svarstys Europos Sąjungos Viršūnių taryba, o specialiajame susitikime Romoje kovo 25-ąją Sąjungos lyderiai pateiks savo asmeninius planus po JK išstojimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...