captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Trumpas patyrė pirmą teisinę neskėmę

Federalinė teisėja Brukline atėjo į pagalbą pabėgėliams ir 7 šalių piliečiams, kurie įstrigo JAV oro uostuose po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas nurodė jų neįleisti į šalį. Kai valstybei atstovaujantys teisininkai vargiai galėjo apginti naująjį draudimą, teisėja uždraudė deportuoti atvykėlius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po penktadienį pasirašyto D. Trumpo įsako dėl pabėgėlių programos stabdymo 120 dienų ir nurodymo 90 dienų neįleisti į JAV 7 musulmoniškų valstybių – Irako, Irano, Somalio, Libijos, Jemeno, Sirijos ir Sudano – piliečių, kilo chaosas ne tik JAV oro uostuose, bet kitur pasaulyje. Į JAV skrendančius lėktuvus nebuvo leidžiama lipti šių šalių piliečiams, nors jie ir turi galiojančias vizas. O tie, kurie atskrido į JAV, būdavo sulaikomi oro uostuose.

Dėl D. Trumpo įsako buvo kreiptasi į teismą. Bruklino teisėja iš dalies patenkino skundą – užblokavo dalį prezidento įsako ir užkirto kelią deportuoti atvykusius, rašo „The New York Times“. Tačiau sprendimas dėl visų į sąrašą patekusių asmenų įleidimo į šalį ar dėl D. Trumpo įsako konstitucingumo nebuvo priimtas.

„Pergalė!!!!!!“ pareiškė „Twitter“ Amerikos piliečių laisvių sąjunga (ACLU), kurios teisininkai padavė vyriausybę į teismą, reikalaudami sustabdyti D. Trumpo penktadienį pasirašytą įsakymą.

„Mūsų teismai šiandien dirbo taip kaip reikia – kaip tvirtovė prieš vyriausybės piktnaudžiavimą arba nekonstitucinę politiką ir įsakymus“, – pareiškė ACLU.

Nacionalinio saugumo departamento teigimu, pagal D. Trumpo įsaką į neįleidžiamų žmonių sąrašą patenka net ir Žaliųjų kortų turėtojai iš šių valstybių – jeigu jie išvyks iš šalies, atgal į ją nebus įleidžiami. Baltieji rūmai vėliau pranešė, kad kiekvienas toks atvejis būtų nagrinėtas atskirai.

Po to, kai šeštadienį Niujorko Kenedžio oro uoste buvo sulaikyti čia atvykę pabėgėliai, ten pradėjo rinktis minios protestuotojų. Ne tik jie, bet ir teisininkai bei žmogaus teisių gynėjai kritikuoja D. Trumpo sprendimą kaip pažeidžiantį JAV konstituciją.

Teisininkai, kurie dėl D. Trumpo kreipėsi į teismą, teigė, kad teisėjos sprendimas gali paveikti 100–200 žmonių, kurie yra sulaikyti JAV oro uostuose. Valdžia neskelbia, kiek oro uostuose yra sulaikytų tokių asmenų – to teisme negalėjo pasakyti ir teisininkai.

JAV teisininkai, teisme gynę D. Trumpo įsako vykdymą, galiausiai teisėjos spaudžiami prisipažino, kad „viskas vyksta tokiu greičiu, kad mes dar neturėjome galimybės išnagrinėti svarbių teisinių dalykų“.

Teisėja nusprendė, kad D. Trumpo įsako vykdymas išsiunčiant atvykėlius namo sukeltų nepataisomą žalą. Ji paskelbė, kad JAV pareigūnai jokiais būdais negali iš šalies išsiųsti asmenų, atvykusių į šalį su galiojančiomis vizomis ar su pabėgėlio statusu.

Tačiau tai nereiškia, kad į šalį turės būti įleidžiami į D. Trumpo sąrašą patekę žmonės, kurie dar neatvyko į JAV.

Tikisi gerinti santykius su Rusija

D. Trumpas šeštadienio pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu laiko „reikšminga pradžia“ Vašingtono ir Maskvos santykių gerinime, kai šie yra pablogėję iki žemiausio lygmens nuo šaltoj karo laikų.

Per maždaug valandą trukusį pokalbį, kurį Baltieji rūmai pavadino „pasveikinimo skambučiu“ iš V. Putino, kalbėta apie bendradarbiavimą kovoje su grupuote „Islamo valstybė“.

„Pozityvus skambutis yra reikšminga pradžia gerinant taisytinus Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Ir prezidentas Trumpas, ir prezidentas Putinas tikisi, kad po šiandieninio pokalbio abi pusės galės greitai imtis svarstyti terorizmo ir kitus svarbius klausimus, rūpimus abiem pusėms“, – pažymima pranešime.

Anksčiau Kremlius pranešė, kad abu vadovai sutarė plėtoti santykius „lygiomis sąlygomis“ ir kurti veiksmų prieš grupuotę „Islamo valstybė“ „realų koordinavimą“.

Pokalbį pavadinęs „pozityviu“ Kremlius pranešė, kad abu vadovai palietė daugelį klausimų: nuo Irano branduolinės sutarties iki konfliktų Ukrainoje bei tarp Izraelio ir Palestinos, įtampos Korėjos pusiasalyje ir prekybos santykių.

Anot Kremliaus, svarbiausia tema jų pokalbyje buvo kova su tarptautiniu terorizmu; be to abu išreiškė norą susitikti.

Dabartiniai JAV ir Rusijos lyderiai pirmąkart telefonu kalbėjosi lapkritį, kai D.Trumpas buvo išrinktas prezidentu.

Anuomet jie sutiko, kad reikia „normalizuoti“ Maskvos ir Vašingtono santykius po įtampos prezidento Baracko Obamos prezidentavimo laikais dėl konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...