captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po ambasadoriaus nužudymo – Turkijos ir Rusijos planuojamas kerštas bendriems priešams

Rusijos diplomato nužudymas Ankaroje iš karto imtas lyginti su erchercogo Franzo Ferdinando nužudymu 1914 metais. Atsirado manančiųjų, kad pirmadienio tragedija gali sukilti ne ką kitą, o tikrų tikrą katastrofą, skelbia „The Guardian“. Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad yra pagrindo manyti, jog pirmadienį Berlyne įvykdytas išpuolis buvo teroristinė ataka.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Turkijos ir Rusijos lyderiai skubiai ėmėsi priemonių, kaip dar labiau nepakenkti dvišaliams santykiams, o analitikai tvirtina, kad Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas greičiausiai ras bendrą kalbą, bandydami kaltę suversti bendriems strateginiams priešininkams.

Tiek Ankara, tiek Kremlius skelbia, kad Rusijos, Turkijos ir Irano užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimas, skirtas aptarti trijų sąjungininkų tolimesnius žingsnius Sirijoje, Maskvoje vyks kaip ir buvo suplanuota.

Turkijos prezidentas paragino V. Putiną aptarti diplomato Andrejaus Karlovo nužudymą ir po aptarimo pabrėžė, jog prezidentai sutarę, esą „mūsų bendradarbiavimas ir solidarumas kovoje su bendru priešu – terorizmu – turėtų tik sustiprėti“.

Politikos analitikas iš Turkijos Mustafa Akyolis sako, kad R. T. Erdoganas ir V. Putinas suinteresuoti besti pirštu į bendrus priešininkus: „Abi pusės įsitikinusios Vakarų konspiracijos teorija, kurios pagrindinis tikslas esą jas sukiršinti tarpusavyje“.

Diplomatijos ekspertai tvirtina, kad nė vienas lyderis neturėjo tikslo kaip nors pakenkti ir taip gana laisvos formos sutarimui, pasiektam dėl Sirijos, kuris leido abiem valstybėms siekti savų karo tikslų.

Turkija patvirtino, kad šalies įsikišimas į įvykius šiaurinėse Sirijos teritorijose nepadarė nieko, kas būtų galėję sumenkinti Rusijos ir Basharą al Assadą remiančių pajėgų pergales Alepe. Maskva, savo ruožtu, stengiasi nekaišioti pagalių į ratus Turkijos ambicijoms perimti į savo rankas Sirijos šiaurinio Babo miesto kontrolę. Tokia situacija leistų sutrikdyti kurdų ambicijas Turkijos pietiniame flange.

 „Rusija ir Turkija suinteresuotos išspręsti šią krizę. Priverstinė Alepo evakuacija žymi Rusijos pasiekimus Sirijos kare, o Turkija pelnė Rusijos pritarimą dėl pastangų Babe“, – teigia ekspertų grupės „Atlantic Council“ darbuotojas Aaronas Steinas.

Jis pridėjo, kad Rusijos diplomato nužudymas Ankaroje greičiausiai dvišalius santykius pavers dar labiau asimetriškais, nei jie yra iš tikrųjų:„Rusija visada turėjo galios pranašumą. Ši situacija jį tik dar labiau padidins“.

Turkija ir Rusija dėl pirmadienio tragedijos abi įžvelgia konspiraciją. Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas užsiminė apie „tamsiąsias jėgas“, veikiančias žudiko rankomis. V. Putinas apie A. Karlovo nužudymą kalbėjo kaip apie „provokaciją“, skirtą sutrikdyti Rusijos ir Turkijos santykius.

Valdžiai lojalūs komentatoriai abejose šalyse ilgai nedelsė su išvadomis, esą už nužudymo slypi nematomas Vakarų trigrašis – tokie teiginiai atkartoja V. Putino ir R. T. Erdogano konspiracines teorijas.

Rusijos senatorius Frantzas Klintsevičius tvirtina: „Labai gali būti, kad už viso šito slypi NATO užsienio tarnybos“. Kitas senatorius – Aleksejus Puškovas – kaltina „politinę ir žiniasklaidos isteriją“, kurią kursto Rusijos priešai, ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „šiuo metu svarbiausias klausimas, kas slypi už šio nusikaltimo – kitaip tariant, kas Rusijai paskelbė nepaskelbtą karą“.

Turkijos prezidento šalininkai ėmė viešojoje erdvėje transliuoti teoriją, esą žudikas buvo R. T. Erdogano politinio priešo Nr. 1 Fethullah Guleno rėmėjas.

Turkijos prezidentas kaltina F. Guleno palaikytojus dėl liepą vykusio bandymo nuversti valdžią – tuo remdamasis jis argumentavo dešimties tūkstančių tariamų F. Guleno šalininkų vyriausybėje, karinėse struktūrose, teismuose ir žiniasklaidoje areštus.

Sinanas Ulgenas – buvęs Turkijos diplomatas, šiuo metu dirbantis „Carnegie Endowment for International Peace“ – teigia, kad nužudymas Ankaroje nesukels tokios dvišalių santykių krizės kaip 2015 metų lapkričio incidentas, kai prie sienos su Sirija Turkija numušė Rusijos karo lėktuvą.

„Šiuo metu niekas nenori eskaluoti konfliktų ar nesutarimų. Priešingai – pirmieji oficialūs pareiškimai incidentą vertina tik kaip bandymą sutrikdyti Ankaros ir Maskvos suartėjimo procesą“, – sako S. Ulgenas.

„Be jokios abejonės, Maskva nori nuodugnaus nusikaltimo tyrimo, siekia išsiaiškinti, kas galbūt už viso to slypi. Reikia išsiaiškinti, ar tai buvo vieno asmens, ar gerai organizuotos džihadistų grupelės, patekusios į Turkijos teisėsaugos struktūras, planas“, – tvirtina S. Ulgenas.

Maksimas Suchovas, Artimųjų Rytų ekspertas iš Rusijos tarptautinių santykių tarybos, sutinka, kad nei Maskva, nei Ankara neketina pirmadienio incidento paversti rimtesne krize, ir tvirtina, kad palyginimai su Franzo Ferdinando nužudymu Sarajeve prieš šimtą metų yra neteisingi.

„Rusija ir Turkija neseniai turėjo svarbių sąlyčio taškų kariniame ir politiniame lygyje. Nerimą keliančios paralelės su Pirmojo pasaulinio karo pradžia tiesiog tvyro ore, bet, jeigu R. T. Erdoganui pavyks laiku su V. Putinu užmegzti veiksmingą krizės diplomatiją, skaudžių padarinių tiek valstybei, tiek dvišaliams santykiams galima išvengti. Tiesiog šiuo metu tiek Maskva, tiek Ankara per daug pastačiusios ant kortos“, – samprotauja M. Suchovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...