captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maidano metines mininti Ukraina išlaikė žvilgsnį Vakarų link

Ukrainai pirmadienį minint trečiąsias savo proeuropietiškos revoliucijos pradžios metines, prezidentas Petro Porošenka griežtai atmetė „Rusijos pasaulį“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vadinamieji Euromaidano protestai truko tris mėnesius ir baigėsi kraujo praliejimu, kuris pareikalavo daugiau kaip 100 daugiausia neginkluotų žmonių ir maždaug 20 policininkų gyvybių.

P. Porošenka lapkričio 21-ąją yra paskelbęs Orumo ir taikos diena.

Per minėjimo ceremoniją Kijeve jis sakė, kad ši buvusi sovietinė respublika niekuomet negrįš prie Maskvos dominuojamos praeities.

„Orumo revoliucija padarė galą mūsų rusiškai-sovietinei praeičiai ir posovietiniam periodui, – sakė P. Porošenka. – Ji nubrėžė aiškią demarkacijos liniją. Ji atskyrė mūsų Ukrainos ir Europos pasaulį nuo Rusijos pasaulio.“

Provakarietiški šalininkai dėl 2014 metų vasario kraujo praliejimo kaltino vien Maskvos remtą tuometinį prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris atmetė svarbų bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija.

Parlamentas inicijavo V. Janukovyčiaus apkaltą ir jis per slaptą, Kremliaus organizuotą operaciją pabėgo į Rusiją.

Rusija įtūžo, nes norėjo įtraukti Ukrainą į savo politinį ir ekonominį bloką, kuris galėtų stoti prieš ES ir galbūt net NATO.

Maskva reaguodama 2014 metų kovą aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, o tada Ukrainos rytuose kilo prorusiški separatistiniai karai, kurie jau pareikalavo beveik 10 tūkst. gyvybių.

Maskva neigia kaltinimus, kad remia separatistus.

Tačiau JAV misija Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje (ESBO) praėjusią savaitę pranešė mačiusi, kaip 30 tūkst. žmonių kariškių uniformomis kirto sieną iš Rusijos į Ukrainos karo zoną per du patikrinimo postus, prie kurių ESBO turi prieigą nuo 2014 metų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as 2015 metų vasarį per derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir P. Porošenka pradėjo pastangas dėl įstrigusio taikos proceso atgaivinimo.

Tačiau šį pirmadienį Berlynas sakė nematantis jokių ženklų, kurie rodytų, kad matomoje ateityje būtų išspręstas šis konfliktas – vienas kruviniausių Europoje nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų.

Taikos gairių planas, „kaip ir visa, kas susiję su... bandymu užbaigti konfliktą Ukrainoje, buvo itin sunkus ir judėjo gan vangiai“, Berlyne sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis.

Rusijos ekspertai ir aukšto rango politikai ukrainiečius dažnai vadina savo broliais slavais, o V. Janukovyčiaus nušalinimą – neteisėtu „perversmu“.

Ukraina vėliau pasirašė su ES Asociacijos sutartį ir bando pateikti paraišką dėl stojimo į šį bloką iki 2020 metų.

P. Porošenka taip pat suerzino Maskvą pažadėdamas surengti referendumą dėl to, ar Ukraina turėtų kreiptis ir dėl narystės NATO. Ukrainos parama šiam Vakarų kariniam aljansui pastaruosius trejus metus didėjo.

Tačiau V. Putinas šio bloko plėtrą į rytus vadina viena iš priežasčių, nulėmusių Maskvos ir Vakarų santykių pablogėjimą. Šie santykiai dabar yra blogiausi nuo pat Šaltojo karo laikų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close