captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turkija planuoja tapti prezidentine respublika ir atsisakyti premjero posto

Turkija planuoja atsisakyti premjero posto pagal vyriausybės palaikomą perėjimą prie naujos prezidentinės sistemos, ketvirtadienį pranešė vienas kabineto ministras.
R. T. Erdoganas. Reuters/Scanpix nuotr.
R. T. Erdoganas. Reuters/Scanpix nuotr.

Miškininkystės ir vandens reikalų ministras Veyselas Eroglu nurodė, kad įvykdžius šį istorinį pertvarkymą prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas turėtų vieną arba du viceprezidentus, ir pridūrė, kad ateinančiais metais tikriausiai bus organizuojamas referendumas dėl šios reformos.

„Naujoje sistemoje nebus ministro pirmininko, – valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė V. Eroglu. – Kalbant apskritai, bus prezidentas, o šalia jo tikriausiai viceprezidentas – kaip Jungtinėse Valstijose. Galbūt turėsime daugiau negu vieną viceprezidentą.“

2014 metais prezidentu išrinktas R. T. Erdoganas anksčiau ilgiau negu dešimtmetį dirbo ministro poste. Dabar jis siekia, kad Turkija turėtų stiprų prezidentą, panašiai kaip Prancūzija arba JAV.

Jo valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) reikia mažiausiai 330 balsų 550 vietų parlamente, kad galėtų organizuoti referendumą dėl šios reformos.

V. Eroglu prognozuoja, kad siūlomas teisės aktų paketas bus pasiūlytas patvirtinti plebiscitu ateinantį pavasarį, jeigu jį palaikys įstatymų leidėjai iš opozicinės Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP).

Šio pasiūlymo oponentai sako, kad po savo išrinkimo R. T. Erdoganas faktiškai tapo vykdomąsias galias turinčiu prezidentu, o tolesni pokyčiai šia linkme gali nuvesti Turkiją prie autokratinio valdymo.

Prieš R. T. Erdoganui tampant valstybės vadovu įtakingiausiu šalies asmeniu laikytas premjeras, bet dabartinis ministras pirmininkas Binali Yildirimas faktiškai tapęs prezidento pavaldiniu.

Turkijos lyderis jau dabar yra kritikuojamas Ankaros sąjungininkų Vakaruose dėl besiplečiančių griežtų veiksmų prieš opoziciją po liepą šalyje nesėkmingai mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Kol kas dar nežinomos visos siūlomos reformos detalės, bet V. Erdoglu užsiminė, kad pagal naują sistemą ministras gali nebebūti parlamento nariai.

„Galvojama apie sistemą, kurioje įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia būtų atskiros“, – aiškino jis.

V. Erdoglu pridūrė, kad prezidentas galėtų būti partinis – tai yra, R. T. Erdoganas galėtų atnaujinti ryšius su valdančiąja AKP, kuriuos turėjo formaliai nutraukti tapęs valstybės vadovu.

Pasak ministro, prezidento ir parlamento rinkimai vyktų 2019 metais, o pirmalaikio balsavimo neketinama surengti.

Dienraščio „Hurriyet Daily News“ biuro Ankaroje vadovas Serkanas Demirtasas antradienį rašė, kad patvirtinus šiuos pakeitimus R. T. Erdoganas galėtų likti iki 2029 metų, nes jo kadencijos vėl būtų pradėtos skaičiuoti iš naujo. Pagal konstituciją, prezidentas gali dirbti ne ilgiau negu dvi kadencijas iš eilės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...