captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Facebook“ ir „Google“ stoja į kovą su melagingų naujienų skelbėjais

Praėjusį savaitgalį „Facebook“ prezidentas Markas Zuckerbergas savo socialinio tinklo paskyroje paneigė nuogąstavimus, esą respublikonų kandidato Donaldo Trumpo sėkmę JAV prezidento rinkimuose galėjo nulemti ne kas kita, o melagingi pranešimai, praneša „The Washington Post“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Daugiau kaip 99 proc. pateikiamos informacijos yra tikra, – rašo jis. – [...] nėra jokio pagrindo manyti, kad šių rinkimų baigtį galėjo nulemti pramanai“.

Tačiau tokie tvirtinimai iškart sulaukė nemažos kritikos, ir jau pirmadienį M. Zuckerbergas prisijungė prie „Google“ pastangų, skirtų apsaugoti naudotojus nuo apgavikiškos informacijos sklaidos. Tokios informacijos skelbėjams užkertamas kelias naudotis vienu pagrindinių finansavimo šaltinių – reklama.

Šis veiksmas sukėlė naujų klausimų, susijusių su „Facebook“, „Google“ ir kitų interneto platformų atstovų tvirtinimais, esą jos negalinčios visiškai kontroliuoti savo turinio, kasdien internetu pasiekiančio milijardus žmonių, net jei tas turinys – akivaizdžiai melagingas, netikras ar propagandinis, galintis turėti įtakos kad ir rinkimų rezultatams, nurodoma „The Washington Post“.

Kuo didesnė įtaka, tuo daugiau atsakomybės

Pasirodžius pranešimams, kad du pagrindiniai „Facebook“ produktai – naujienų srautas ir populiariausios temos – siūlė nemažai netikrų, klaidinančių ir kone fantastikos srities politikos naujienų, tokie tvirtinimai pamažu prarado pagrįstumą. Viena tokių naujienų – straipsnis apie D. Trumpą, kuriame teigta, esą jo kandidatūrą remia pats popiežius Pranciškus. Naujiena pasidalino per 100 tūkst. žmonių. Taip pat sėkmingai plito balsuoti internetu raginantys „memai“, kuriuose, kaip buvo tikinama, Pensilvanijoje demokratai esą gali balsuoti iš namų. Daug dėmesio susilaukė ir žinia, kad dėl sveikatos problemų H. Clinton negalėtų eiti prezidento pareigų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Visą savaitgalį „Google“ paieškoje pagal užklausą „galutinis balsų skaičiavimas“ (angl. final election count) pirmavo mažai kam žinomos svetainės įrašas, kuriame nurodoma, kad visuotinius rinkimus maždaug 700 tūkst. balsų persvara laimėjo D. Trumpas, nors iš tiesų juose nugalėjo Hillary Clinton.

„Facebook“, „Google“ ir kitos interneto bendrovės kiek įmanydamos šioje padėtyje mėgina išlikti neutralios – jos nepageidauja samdyti redaktorių, nes ši grandis, pasak bendrovių atstovų, galėtų padidinti jų jautrumą kritikai dėl šališkumo ir atitraukti jas nuo jų pirminės komercinės veiklos – programų kūrimo. Vis dėlto, pašaliečiai, taip pat kai kurie Silicio slėnio veikėjai, vis garsiau kalba apie tai, kad technologijų milžinės privalo aktyviau reguliuoti apgaulingos informacijos sklaidą.

„Bendrovei „Facebook“ sunku nesutikti, kad ji atlieka vartų sergėtojos funkciją, kai jai atitenka tokia didžiulė visame pasaulyje naujienomis besidominčiųjų dėmesio dalis, – sako Harvardo universiteto Nieman žurnalistikos laboratorijos direktorius Joshua Bentonas. – Jie privalo sukurti kokį nors redagavimo mechanizmą – didėjant apimčiai, didėja ir atsakomybė.“

Kai daug „Facebook“ naudotojų vienu metu kokiu nors konkrečiu įrašu domisi labiau nei įprastai, programos algoritmai automatiškai tą įrašą platina ir reklamuoja kitiems naudotojams. Taigi, paklausios naujienos sklinda sparčiai tarsi virusas, todėl užtikrinti, kad klaidinanti informacija bus aptikta prieš tai, kai ją perskaitys daugybė žmonių, yra be galo keblu.

Nuspręsta taikyti finansines sankcijas

Vis dėlto, kaip praneša „The Washington Post“, tiesos neatitinkančios informacijos sklaidai pažaboti skirti veiksmai, kurių šią savaitę ėmėsi bendrovės „Google“ ir „Facebook“, kol kas neturi jokios įtakos tam, ką naudotojas mato „Facebook“ naujienų sraute arba „Google“ paieškos hierarchijoje. Šių bendrovių tikslas kiek kitoks – jos siekia daryti finansinį spaudimą, taip skatindamos atitinkamas svetaines pasirūpinti, kad nederama informacija būtų pašalinta. Reklama, kurią jose įkelia „Google“ ir „Facebook“, interneto svetainėms generuoja nemažas pajamas – dalis jų už šią paslaugą atitenka pačioms technologijų milžinėms. Taisyklių nesilaikančios bendrovės rizikuoja netekti joms labai svarbaus pajamų šaltinio.

Reuters/Scanpix nuotr.

Prie „Facebook“ kasdien prisijungia apie 1,2 mlrd. žmonių. Remiantis tyrimų bendrovių duomenimis, beveik pusei amerikiečių socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis, o maždaug 40 proc. nuorodų į naujienų svetaines randama per „Google“ paieškos sistemą.

„Google“ atstovė Andrea Faville atsisakė nurodyti, kaip bendrovė ketina nustatyti, kuri informacija yra teisinga, o kuri – ne. Pasak jos, šią funkciją šiuo metu atlieka ir automatizuotos sistemos, ir žmonės.

„Facebook“ atstovas Tomas Channickas apie naująją bendrovės politiką pateikė tokį paaiškinimą: „Vadovaudamiesi Auditorijos tinklo politika, mes nekeliame reklamos nei į programėles, nei į svetaines, kuriose pateikiamas turinys yra neteisėtas, klaidinantis arba apgaulingas, įskaitant melagingas naujienas. Nors tai savaime suprantama, mes atnaujinome politikos nuostatas taip, kad būtų visiškai aišku, kad ši taisyklė taikytina ir melagingoms naujienoms. Siekdama užtikrinti, kad šios taisyklės būtų laikomasi, mūsų komanda ir toliau atidžiai tikrins visus potencialius turinio teikėjus ir stebės jau esamus“.

„Facebook“ ir kitų bendrovių laukia sudėtingi uždaviniai

Pasak vieno „The Washington Post“ kalbinto buvusio „Facebook“ darbuotojo, nubrėžti aiškią liniją tarp to, kuri internete skelbiama informacija yra teisinga ir kuri – neteisinga, be galo sunku, todėl „Facebook“, „Google“ ir kitoms bendrovėms teko kaip reikiant padirbėti, kol pagaliau tapo įmanoma pritaikyti automatizuotus melagingų naujienų aptikimo sprendimus.

Kai kurie piliečių laisvių ekspertai linkę manyti, kad bendrovės „Facebook“ skatinimas aktyviau kontroliuoti turinį yra gana rizikingas. „Jei mums nekyla mintis tikėtis, kad viską, ką mes skaitome, išgrynintų vyriausybė, kodėl turėtume viltis, kad tai darys „Facebook“ ar kokia nors kita bendrovė?“ – klausia Harvardo universiteto Berkmano interneto ir visuomenės tyrimų centro profesorius Jonathanas Zittrainas.

Netylančios diskusijos dėl to, ar galima pasikliauti populiariausiomis „Facebook“ siūlomomis naujienomis, atspindi uždavinių, su kuriais susiduria bendrovė, mėgindama apsaugoti naudotojus nuo tiesos neatitinkančio turinio, sudėtingumą. Anksčiau „Facebook“ naudojosi laisvai samdomų žurnalistų paslaugomis. Vėliau juos pakeitė inžinierių komanda, kurios užduotis – perkelti svarbiausius redaktorių grupės sprendimus į populiariausių naujienų srauto programos algoritmus. Redaktoriai prie naujienų srauto dirba dar ir dabar, be to, galimybė prisidėti prie turinio kokybės gerinimo suteikta ir naudotojams – jie gali pranešti apie savo naujienų sraute pastebėtą netinkamo turinio informaciją.

Per kelis pastaruosius mėnesius M. Zuckerbergas ne kartą pabrėžė, kad „Facebook“ – tai technologijų, o ne žiniasklaidos bendrovė. Vis dėlto, savaitgaliniame savo įraše jis teigia, kad „išnaudotos dar ne visos galimybės“. Jis tikina didžiuojąsis vaidmeniu, kurį „Facebook“ atliko JAV prezidento rinkimuose, ir sako tikįs, kad netrukus bus ir daugiau gerų naujienų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...