captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES susiginčijo po D. Trumpo pergalės

Europos Sąjunga susiginčijo, kaip elgtis Amerikos prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui. Trijų šalių užsienio reikalų ministrai boikotavo skubiai sušauktą vakarienę, aiškindami, kad nedera kviesti skubių posėdžių vien dėl to, kad demokratinius rinkimus laimi nelauktas kandidatas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Aštrūs ginčai nesiliauja ir dabar, kai ir užsienio reikalų, ir gynybos ministrai svarsto glaudesnį gynybinį bendradarbiavimą: kelios šalys sako, kad išrinkus D. Trumpą, Europa turi pat rūpintis gynyba, kitos siūlo nesilpninti NATO.

Europos Sąjunga pasitinka D. Trumpo pergalę, kaip visada, paskendusi aštriuose ginčuose. 28 gynybos, ir 28 užsienio reikalų ministrai turėjo pritarti planui, kaip glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, daugiau lėšų skirti bendroms misijoms, drauge pirkti sraigtasparnius ir nepilotuojamus orlaivius.

Bendrija jau dalyvauja 17 karinių operacijų, ir glaudesnio bendradarbiavimo šalininkai sako, kad seniai laikas bendras pastangas sustiprinti.

„Jau esame matomas saugumo ir gynybos veikėjas, bet dar turime daug neišnaudoto potencialo. Todėl turime tai stiprinti“, – Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos koordinatorė Federica Mogherini.

Nors ji pabrėžia, kad apie bendrą kariuomenę nekalbama, sako, kad Europos pastangos tampa vis svarbesnės, išrinkus D. Trumpą, abejojantį pagalba sąjungininkams. Bet tokios šalys kaip Prancūzija jau dešimtmečius spaudžia bendriją imtis labiau matomo vaidmens. Vokietija taip pat nori Europos gynybinės sąjungos.

„Visada pasisakiau už Europos gynybos politiką, kuri veikia, o ne apsiriboja deklaracijomis. O šiandien ir artėsime prie Europos gynybos politikos, kuri veikia, kurios tikslai leis Europai pasiekti jos strateginę autonomiją“, – sako Prancūzijos gynybos ministras Jean-Yves Le Drianas.

Tačiau Baltijos šalims ir Vidurio Europos valstybėms reikia kaip tik ne strateginės autonomijos, o kuo glaudesnių ryšių su Amerika. Nors ir naujasis planas palyginti kuklus, jis kelia nerimo ir trims Bendrijos šalims, besilaikančioms neutralumo.

Tačiau pagrindinė priešininkė visad buvo Didžioji Britanija, viena iš dviejų pagrindinių Europos karinių galybių. Londonas visad vetavo tokius F. Mogerini planus kaip europinė vadavietės steigimas, kad ji nedubliuotų NATO.

„Užuot steigus brangią naują vadavietę, kuri nereikalinga ir tiesiog dubliuoja NATO, užuot svajojus apie Europos kariuomenę, lengviausias ir paprasčiausias atsakas į D. Trumpo prezidentavimą yra kitoms Europos šalims, tarp kurių yra visai turtingų, padidinti gynybos išlaidas ir pasiekti dviejų procentų įsipareigojimą. Britanija tai jau padarė“, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelis Fallonas.

Europai kol kas belieka tik stebėti, kas dedasi Vašingtone. D. Trumpo kryptis ir polinkiai lieka tokie neaiškūs kaip ir buvo, t. y. svyruoja tarp įprastinės politikos ir maišto. Svarbiausiu savo administracijos pareigūnu jis pasirinko respublikonų partijos vadovą Raince`ą Priebusą, Vašingtono senbuvį, kuris dažnai su D. Trumpu nesutardavo, ir kuris gali būti stabilumo inkaras. Bet kitą paskyrimą pats D. Trumpas vadina svarbesniu – savo strategu pasirinko Stepheną Bannoną, kuris vadovavo sąmokslo teorijomis garsėjančiai D. Trumpo rėmėjų interneto svetainei, nevengiančiai atspindėti ir neonacių, antisemitų bei rasistų pažiūrų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...