captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO įspėja D. Trumpą

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas raštišku pareiškimu kreipėsi į JAV prezidentu išrinktąjį Donaldą Trumpą ir perspėjo būsimąjį Baltųjų rūmų šeimininką apie galimas Aljanso susilpnėjimo, griūties ar Jungtinių Valstijų sprendimo iš jo pasitraukti grėsmes.
J. Stoltenbergas. AFP/Scanpix nuotr.
J. Stoltenbergas. AFP/Scanpix nuotr.

NATO generalinis sekretorius pripažino, kad D. Trumpo pretenzijos kai kurioms Aljanso valstybėms narėms yra pagrįstos – jis pritaria, kad dalis narių gynyboms reikmėms ir šiam susivienijimui neskiria reikiamų lėšų. Kreipimąsi publikuoja britų dienraštis „The Guardian“.

J. Stoltenbergas teigia: „Šiuo metu esame didžiausių mūsų kartos iššūkių saugumui akivaizdoje. Dabar tikrai netinkamas metas abejoti Europos ir Jungtinių Valstijų partnerystės svarba ir verte.“

NATO generalinis sekretorius taip pat priminė, kad 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristiniai išpuoliai Niujorke ir Vašingtone buvo vienintelis atvejis, kai NATO pasinaudojo 5-uoju straipsniu dėl pagalbos sąjungininkams vienos iš Aljanso valstybių narių atakos atveju: „Ir tai buvo ne vien simbolinis palaikymas. NATO taip pat ėmėsi operacijos Afganistane, kur tarnavo dešimtys tūkstančių karių. Daugiau nei tūkstantis jų tarnyboje sumokėjo didžiausią įmanomą kainą už operaciją, tapusią pirminiu atsaku į ataką prieš Jungtines Valstijas“.

Pastaraisiais metais Europa ir Jungtinės Valstijos kartu įgyvendina pačią didžiausią nuo pat Šaltojo karo laikų kolektyvinę gynybos programą, kurios imtis paskatino agresyvi Rusijos politika ir nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose, primena J. Stoltenbergas. Jungtinės Valstijos jos metu realiais veiksmais įrodė savo pasirengimą ir įsipareigojimą ginti Europos saugumą – Europos Rytuose buvo dislokuota daugiau pajėgų.

NATO generalinis sekretorius pareiškė suprantąs, kad partnerystės patvarumas tiesiogiai priklauso nuo sąžiningo NATO valstybių narių atsakomybės pasidalijimo tarpusavyje: „Šiandien ant Jungtinių Valstijų pečių gula beveik 70 proc. Aljanso išlaidų gynybai, tad Vašingtono raginimai sąžiningiau dalintis finansinę naštą yra pagrįsti“. Tiesa, jokių konkrečių nurodymų, kas ir kaip turėtų papildyti NATO biudžetą, rašytiniame J. Stoltenbergo kreipimesi nepateikiama.

NATO valstybės narės bendram Aljanso fondui turi skirti ne mažiau 2 proc. savo BVP. Jungtinės Valstijos skiria 3,6 proc., Didžioji Britanija – 2,1 proc. Deja, likusios NATO valstybės narės minėtojo reikalavimo nesilaiko. Pavyzdžiui, Vokietija iš savo biudžeto skiria tik 1,2 proc. BVP.

D. Trumpas prezidentinės rinkimų kampanijos metu sakė, kad NATO sąjungininkai „naudojasi Jungtinėmis Valstijomis“, kurios vienintelės deramai rūpinasi Aljanso saugumu.

„Jiems reikia arba pagaliau pradėti mokėti, taip pat padengti ir senesnes skolas, arba paprasčiausiai nešdintis. Jeigu NATO dėl to žlugs, reiškia jis ir turėjo žlugti“, – kalbėjo D. Trumpas.

Patį dabartinio formato Aljansą išrinktasis JAV prezidentas pavadino „pasenusia“ ir „beverte“ organizacija.

DELFI primena, kad šeštadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog vienas iš būdų, kaip JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas gali prisidėti gerinant Vašingtono santykius su Maskva, yra bandymas įtikinti NATO sulėtinti plėtros procesą arba atitraukti Aljanso pajėgas nuo sienų su Rusija, skelbė „ABC News“.

Per interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ Rusijos prezidento atstovas spaudai pareiškė, kad „pakitusi situacija gali prisidėti prie įtampos Europoje atoslūgio“. Deja, anot D. Peskovo, dabar Rusija mato „tik vis augančius NATO raumenis, kurie vis artėja ir artėja prie Rusijos sienų“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...