captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs NATO vadovas: D. Trumpo pergalė gali būti labai pavojinga Vakarų pasaulio saugumui

Jei Donaldas Trumpas bus išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu, tai gali būti labai pavojinga Vakarų pasaulio stabilumui ir saugumui, nes respublikonų kandidatas išsakė abejonių dėl NATO ir jos kolektyvinės gynybos patikimumo, pareiškė buvęs Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.   
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Donaldas Trumpas išsakė abejonių NATO kolektyvinės gynybos patikimumu. Jis leido suprasti, jog padarytų taip, kad Amerikos įsipareigojimas ginti sąjungininkes priklausytų nuo jų ekonomikos ir ekonominio indėlio į NATO“, – sakė A. F. Rasmussenas interviu BNS ir karinių naujienų portalui „Defence Matters“.

„Bijau, kad tai paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išmėginti NATO ryžtą, jei ponas D.Trumpas būtų išrinktas prezidentu. Nemanau, kad jis bus išrinktas, bet jei jam pavyktų, jis pakirstų pasitikėjimą NATO“, – pabrėžė buvęs Aljanso vadovas.

„Prognozuočiau griežtesnį kursą Rusijos atžvilgiu, jei prezidente būtų išrinkta Hillary Clinton. Manau, mums to reikia“, – pridūrė jis. 

A. F. Rasmussenas taip pat išsakė nuomonę, kad Europos Sąjunga Rusijai taikomas sankcijas turėtų pratęsti ne pusmečiui, kaip dabar, o mažiausiai vienerių metų laikotarpiui.

„Tai taip pat harmonizuotų ES ir JAV sankcijų režimus. Tiesą sakant, manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje sankcijos turėtų tapti neterminuotos, kad pasiųstume labai aiškų signalą Rusijai, jog jos galės būti atšauktos, kai Rusija pakeis savo elgesį. Taigi, mums derėtų sugriežtinti sankcijas. Antra – jei Rusija toliau destabilizuos padėtį Rytų Ukrainoje, manau, turėtume apsvarstyti galimybę tiekti ginkluotę Ukrainai. Gynybinę ginkluotę – kad ukrainiečių armija sustiprintų savo gynybinius pajėgumus“, – sakė buvęs NATO generalinis sekretorius.

A. F. Rasmussenas, kuris yra Ukrainos prezidento Petro Porošenkos patarėjas, neatmetė galimybės, kad konfliktas Ukrainoje gali tapti dar vienu įšaldytu konfliktu.  

„Nemanau, kad rusai nori spręsti šias problemas. Dabar matome, kad ponas V. Putinas turi tikslą, kad šie konfliktai toliau rusentų ir būtų įšaldyti“, – pabrėžė buvęs NATO vadovas.

„Nemanau, kad Rusija mėgintų prisijungti daugiau Ukrainos žemių, kaip nutiko su Krymu, nes tai būtų gerokai per brangu Rusijai. V. Putinas pasiekė savo tikslą paprasčiausiai remdamas separatistus Ukrainos rytuose. Manau, kad Vakarams derėtų būti griežtesniais su Rusija šiuo klausimu“, – tęsė A. F. Rasmussenas.    

Savo raginimą Rusijai taikomas sankcijas pratęsti mažiausiai vienerių metų laikotarpiui jis aiškino tuo, kad Europos Sąjungai stinga vienybės.

„Sankcijos turėtų būti pratęstos mažiausiai 12-ai mėnesių, nes dabar kas pusmetį apie tai diskutuojame, be to, matome, kad Rusija kas šešis mėnesius mėgina pasinaudoti ta situacija. Tai tik didina nestabilumą, todėl arba turėtume nustatyti neterminuotas sankcijas, arba jas pratęsti 12-ai mėnesių“, – pabrėžė A. F. Rasmussenas.      

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close