captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija rengiasi ne išorės, o vidaus neramumams?

Rusija nedidina karinių išlaidų kitų metų biudžete, tačiau daugiau finansų skiria vidaus jėgos struktūroms, specialiosioms tarnyboms. Tai, anot rusų žurnalisto Nikolajaus Svanidzės reiškia, kad didesnes grėsmes Kremlius mato šalies viduje, o ne išorėje. Tačiau politologai Linas Kojala ir Rima Urbonaitė mano, kad išorės konfliktams Rusija jau užsiauginusi pakankamus karinius raumenis, o šalies viduje vykdo prevenciją, bandydama užkirsti kelią visų pirma elito grupių maištui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos žurnalistas, istorikas N. Svanidzė Rusijos radijui „Echo Moskvy“ teigia manantis, kad Rusija rengiasi ne karui su išoriniais priešais, o neramumams šalies viduje.

„Nepamenu, kas iš mūsų nuovokių politologų pasakė, – rodos, Jekaterina Šulman, kad mūsų biudžeto analizė rodo, jog kvepia ne išorės karu, o karu prieš vidaus priešus. Ir ji yra visiškai teisi.

Rusijos gynybos ministerijos biudžeto išlaidos neauga, o štai specialiųjų tarnybų, vidaus jėgos struktūrų finansavimas didėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė grėsmė, valstybės nuomone, yra ne iš išorės, o vidaus priešai“, – radijui „Echo Moskvy“ kalba žurnalistas.

Minėtoji politologė J. Šulman interviu „Echo Moskvy“ pažymi, kad 2017 metų Rusijos biudžete karinės išlaidos mažėja ir ši tendencija pastebima jau kurį laiką.

„Apskritai tai vyksta jau dvejus metus iš eilės – nuo 2015 metų. Trimečiame plane (2017–2019 m.) taip pat pastebima mažėjimo tendencija. Stengiamės kiek mažinti karines išlaidas, nes dėl mūsų ekonomikos būklės jos mums yra neįkandamos.

Auga tik dvi išlaidų kategorijos, viena jų – išlaidos teisėsaugos ir saugumo institucijoms [...] Kita – socialinės išlaidos“, – sako politologė.

Preventyviai gniaužia geležinius gniaužtus

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė R. Urbonaitė pažymi, kad vadinamosios Vladimiro Putino „asmeninės armijos“ struktūros pertvarkymo tendencijos jau kurį laiką yra akivaizdžios. Pasak jos, siekiama izoliuoti visuomenę nuo išorės poveikio bei atgrasyti ją nuo bet kokio sujudimo.

„Žinant, kad ir Vakarai siekia tam tikrų teigiamų poslinkių Rusijos visuomenėje, santvarkoje, bandoma sukurti izoliacinį burbulą, uždaryti visuomenę ir ją konstruoti pagal savo sukurtus standartus. Todėl atsiranda noras maksimaliai kontroliuoti visas vidaus sritis, o tam paprastai reikia itin daug specialiųjų struktūrų darbo ir pastangų.

Likusi vos pulsuojanti opozicija didelės grėsmės nekelia, bet norint tai palaikyti, reikia toliau tęsti procesus, nes truputį atleidus vadeles, gali prasidėti nenumatyti pokyčiai. Viduje režimas linkęs vis labiau gravituoti į autoritarizmo pusę, o šis visada turi būti palaikomas tam tikrų specialiųjų tarnybų, jėgos struktūrų, turi laikyti valstybę geležiniuose gniaužtuose“, – kalba R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kojala sako, kad sprendimai ne tik didinti esamų vidaus struktūrų finansavimą, tačiau ir sukurti naujų, rodo, kad Kremlius suvokia esant naujų grėsmių šalies viduje. Tačiau politologas sako nesąs tikras, kad tai – visuomenės ir pokyčių „iš apačios“ baimė.

„Manau, kad labiausiai tai susiję su vidaus elito struktūra. Akivaizdu, kad egzistuoja skirtingos vidaus elito grupės, pasidalinusios galios ir įtakos sferomis, o V. Putinas atlieka sistemos arbitro vaidmenį. Tačiau tas arbitras, ypač pastaruoju metu, kuria sau lojalias struktūras, didina finansavimą kai kurioms iš jų, todėl galima manyti, kad jaučia tam tikrą grėsmę iš to elito, kuris yra greta jo.

Nėra realaus pagrindo manyti, kad maištas gali kilti iš visuomenės, tačiau elito dėmuo – juodojoje dėžėje, ir pasakyti, ar grėsmes kelia jis, sunku. Kita vertus, prevencija rodo, kad galimybėms kažkam įvykti kelias užkertamas“, – svarsto L. Kojala.

Neaugantis karinis biudžetas nerodo silpnumo

Nors, kaip pastebi rusų politologė J. Šulman, jau keletą metų karinės išlaidos šiek tiek mažėja, o vidaus jėgos struktūrų finansavimas auga, tai, pasak L. Kojalos, nereiškia, kad Rusija vidaus grėsmes mato didesnes nei išorės.

„Manau, kad tas priešinimas nėra visai teisingas: jei žvelgtume į 10 metų tendencijas, pastebėtume, kad per tą laiką Rusijos karinis biudžetas dvigubėjo. Galbūt šiuo metu tas tempas sulėtėjęs, kadangi Rusija išgyvena ekonomiškai sudėtingą laikotarpį, bet tendencija išlieka.

Labai brangios „Iskander“ raketos keliauja aplink Europą į Kaliningradą, konfliktas Sirijoje taip pat parodė Rusijos karinę galią – gerokai pasikeitusią karinę galią, palyginti su Gruzijos karo laikotarpiu 2008 metais. Manau, kad pokyčiai yra ryškūs, Rusija stiprėja ir bando pademonstruoti, kad jos lengvai nepastumdysi. Ir manau, kad šis strateginis lygmuo demonstruoti visada išliks, net jei vienu ar kitu metu finansavimas bus sulėtėjęs ar nukreiptas kita linkme“, – pažymi politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...